Priekulėje gyvenantis menininkas Valerijonas Juzėnas – savitų paveikslų – taisyklingai supjaustytų medžių kubelių kompozicijų – kūrėjas. Jos geometriškai tiksliai sudėliotos ir iš taisyklingų kvadratinių, ir iš stačiakampių, ir iš trikampių figūrų. Priekuliškio paveiksluose – lygių, šakotų, žievėtų intarpų dermė, įgyjanti unikalią išraišką. Menotyrininkai tai vadina dailiąja medžio plastika. Šis menininkas jaučia medžio dvasią, tarsi kalbėdamasis su juo atskleidžia šio grožį.
Pasirinko ramybę
Menininkas Valerijonas Juzėnas Priekulėje gyvena 11 metų. Iš triukšmingo uostamiesčio šeima persikraustė į ramioje gatvelėje įsigytą namą, kuriame viskas vietoje: ir jaukus būstas, ir medžio dirbtuvės, ir patalpa, kurioje sistemingai išdėlioti paveikslai, tad čia galima pajusti šių kūrinių dvasią.
„Klaipėdoje liko draugai, pažįstami, bet dabar šalia gyvena geri, draugiški kaimynai. O vasarą pas mus būna pilna mielų žmonių“, – pasakojo Valerijono žmona Genovaitė.
Nuo 1981 metų Dailininkų sąjungos narys V. Juzėnas kuria savitus paveikslus iš įvairiausių medžių, netgi senų, kinivarpų paėstų. Jis ieško pačios gamtos sukurtų grožybių, kurias pritaiko savo originaliuose kūriniuose. Menininkas randa tinkamos medžiagos kūrybai ir malkų krūvoje – ne tik laukuose, miške. „Nuvažiuojame į mišką grybauti – jis „prisigrybauja“ savo paveikslams reikalingos medienos“, – šmaikštavo žmona.
Pasekėjų neturi
Savotiška šių paveikslų kūrybos technologija. „Mano pagrindiniai įrankiai – grąžtas ir pjūklas“, – teigė V. Juzėnas. Suderinus šakotus, lygius, žievėtus intarpus, jam pavyksta išgauti unikalią paveikslo išraišką. Jis tarsi kalbėtųsi su medžiu ir jame pajustą dvasią perkeltų į savo unikalius kūrinius. „Bet ką galiu dirbti iš medžio, nors mano darbų niekam neprireiktų. Tai mano saviraiška, – sakė menininkas. – Man svarbu atskleisti medžio grožį.“
Jis pasakojo neturintis savo kūrybos pasekėjų – mūsų šalyje daugiau niekas nekuria tokių paveikslų. Antai iš ąžuolo žievės tarsi supintas paveikslas „Girių galiūnas“. Ir kituose paveiksluose, pvz., „Uosio giesmė“, į medį perkėlė savo, kūrėjo, dvasią. Unikalus paveikslas, kuriame lygaus medžio fone – gludintos žievės primena įstrižą langą. Beje, savo paveikslus iš medžio menininkas įrėmina mediniuose rėmuose. Kartais – paėstuose kinivarpų.
Eksponavo parodose
V. Juzėno paveikslai buvo eksponuojami Klaipėdos dailės parodų rūmuose. Ten vykusi personalinė menininko paroda. Pora paveikslų tebėra Klaipėdos paveikslų galerijoje. Vienas paveikslas „Peizažas“ padovanotas Klaipėdos jūrininkų ligoninei. Jo darbų parodos vyko Gargždų krašto muziejuje, Priekulėje, Tremties ir kovų muziejuje.
Menininkas neketina parduoti savo paveikslų. Ne tik dėl to, kad įvertinus kūrybos sąnaudas jie itin brangūs. „Kasdienei duonai man užtenka“, – ištarė jis.
V. Juzėnas pridūrė, kad dabartinis interjeras – blizgantis. „Mano darbus būtų sunku ten pritaikyti“, – neabejojo menininkas.
Jis pasakojo, jog kadaise dirbdamas tuomečiame Klaipėdos dailės kombinate kūrė etalonus įvairiems užsakymams – ne tik smulkiems suvenyrams, bet ir interjerui. Jo sukurtos dekoratyvinės sienelės puošė daugelio šalies įmonių ir įstaigų interjerą. „Mosėdžio vaistinėje tebėra mano paveikslas, – pasakojo V. Juzėnas, priminęs, jog prieš porą dešimtmečių menininkas buvo vertinamas – visiškai kitoks negu dabar buvęs jo statusas.
V. Juzėnas parodė savo sukurtas miniatiūrines seges, apyrankes iš nugludinto medžio gabalėlių. Jose – įvairių natūralių medžio spalvų dermė. „Medis įvairiaspalvis“, – paaiškino jis. Ir pridūrė, kad iš medžio sukurti miniatiūrinę segę darbo prireikia 4-5 kartus daugiau negu gaminant iš gintaro, kuris savaime yra gražus.
Iš popieriaus skiaučių – Priekulės vaizdas
Pastaruoju metu 76 metus skaičiuojantis menininkas V. Juzėnas, nebeturintis tiek jėgų, kiek turėjo anksčiau, ėmėsi lengvesnio kūrybinio darbo. Jis kuria paveikslus nebe iš medžio, bet iš popieriaus skiaučių. Tam naudoja spalvingus laikraščius, žurnalus. Iš įvairiaspalvių skiaučių suklijavo paveikslą „Miestiečiai“. Modernaus stiliaus kūrinyje pamatai gatve žingsniuojančiųjų kojas.
Menininkas parodė dar vieną savo kūrinį ir papasakojo, kaip jį sukūręs. „Išpūtęs balioną, apklijavau jį popieriaus skiautelėmis. Po to dalį nupjoviau ir viduje iš tokių pačių skiaučių suklijavau Priekulės vaizdą“, – parodė jis. Iš tiesų tai originalus kūrinys.
Iš senelio meninę gyslelę paveldėjusi anūkė Ieva Londono universitete studijuoja architektūrą ir interjero dizainą. „Tokioje kūrybinėje aplinkoje užaugusi daugiau nieko ir negalėjo pasirinkti“, – šypsojosi menininko žmona, per keletą bendro gyvenimo dešimtmečių prisitaikiusi prie savo kūrybiniu talentu apdovanoto žmogaus, siekusio įvairiuose darbuose atskleisti medžio grožį.
Virginija LAPIENĖ
Reklama: Fotografija ant drobės – drobiunamai.lt
