Merą teks išrinkti antrajame ture

Mažeikiškiams nepavyko sekmadienį išsirinkti mero. Antrajame rinkimų ture dėl svarbiausio savivaldos posto susirungs didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelniusi socialdemokratų kandidatė Rūta Matulaitienė ir Lietuvos žaliųjų partijos iškeltas Linas Memys.
Dar kartą pareikšti savo nuomonę rinkėjai bus pakviesti po dviejų savaičių – kovo 19-ąją.
Rinkimuose į Savivaldybės tarybą pergalę taip pat švenčia socialdemokratai, pelnę net devynis mandatus. Turėtą mandatų skaičių išsaugojo ir „valstiečiai“.

Konservatoriai bei partija „Laisvė ir teisingumas“ jų turės mažiau.
Nors į Tarybą kandidatavo dauguma joje dirbančių politikų, tačiau tarp į ją išrinktų – net pusė naujų veidų.

Vyks antras turas

Pareikšti savo valią mūsų rajone buvo pakviesta 43,8 tūkst. rinkėjų, turinčių balsavimo teisę. Mažeikių rajono gyventojai Savivaldybės merą turėjo galimybę išsirinkti iš aštuonių į šį postą pretenduojančių politikų.
Meras gali būti išrenkamas jau pirmajame ture, jei, esant ne mažesniam kaip 40 proc. rinkėjų aktyvumui, jis gauna daugiau kaip pusę balsų. Pirmajame ture meras galėjo būti išrinktas ir esant mažesniam aktyvumui, tačiau už jį savo balsą turėjo atiduoti ne mažiau kaip penktadalis visų tos savivaldybės rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, mero rinkimuose dalyvavo 40,9 proc., arba 17 965 rajono rinkėjai. Kadangi jų balsų laimėti pritrūko, Mažeikių rajono rinkėjams prie balsadėžių dar sykį teks eiti kovo 19 d. ir dalyvauti pakartotiniame balsavime – rinktis vieną iš dviejų kandidatų.

Socialdemokratų kandidatės persvara ryški

Priminsime, kad mūsų rajone savivaldybės mero ir tarybos rinkimuose dalyvaujančios septynios partijos iškėlė ir kandidatus į merus, tik vienas politikas – Dovydas Punia – išsikėlė pats.
Jau pirmųjų kaimiškųjų apylinkių rezultatai, o vėliau – ir miesto, išryškino rinkimų lyderę – R. Matulaitienę, jos atotrūkis nuo kitų kandidatų buvo akivaizdus.

Vėlų sekmadienio vakarą, kai vieni po kitų buvo skelbiami rinkimų apylinkių rezultatai, didžiausia įtampa ir intriga – su kuo antrame ture teks susirungti socialdemokratų kandidatei – išliko gana ilgai.
Nemažai laiko antroje vietoje buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Eimantas Salatka, trečioje – Lietuvos žaliųjų partijos atstovas L. Memys. Situacija pastarojo naudai pasikeitė, dar nesuskaičiavus kelių miesto apylinkių biuletenių.

Galutiniai rezultatai parodė, kad į antrą turą pateko L. Memys, kuris sulaukė 2 956 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų (16,95 proc.) palaikymo arba 271 balsu daugiau nei E. Salatka.
R. Matulaitienės pergalė – akivaizdi. Ją mero poste norėtų matyti net 5 681, arba 31,62 proc., balsavusių rinkėjų.

Pasitikėjimas kur kas mažesnis

Renkant merą, ketvirtas liko Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į šį postą deleguotas mažeikiškis Nerijus Baužys. Jo kandidatūrą balsavimu palaikė beveik 1 900, arba 10,5 proc., rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatą balsavo 1 487, arba 8,28 proc., rinkimuose dalyvavusių asmenų.

Save į mero postą iškėlęs Dovydas Punia sulaukė 1 340 (7,46 proc.) rinkėjų balsų.
Politikos naujokai: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Živilė Butkė ir Darbo partijos Tomas Stončius – pagal surinktus balsus liko sąrašo gale. Už juos atitinkamai balsavo 996 (5,54 proc.) ir 405 (2,25 proc.) rinkėjai.

Darbo partija liko už borto

27 Tarybos narių mandatų siekė 243 kandidatai, kuriuos iškėlė septynios politinės partijos.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.

Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už tą sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Peržengti šios ribos nepavyko vienintelei Darbo partijai. Už jos kandidatų į Tarybą sąrašą balsavo tik 3 proc. (540) rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų.

Per praėjusius Tarybos rinkimus Darbo partiją mūsų rajone taip pat lydėjo nesėkmė – už ją balsavo tik 3,24 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Darbo partijos kandidatas į merus surinko mažiausiai balsų, liko paskutinis.

Vieniems daugiau, kitiems mažiau

Šie rinkimai sėkmingiausi buvo socialdemokratams – jų kandidatė pateko į antrą rinkimų turą, partijos atstovai ir Taryboje turės daugiausia – net devynis – mandatus. Jiems vieninteliams pavyko padidinti mandatų skaičių, šią kadenciją socialdemokratai Taryboje jų turėjo septynis. Sekmadienį už socialdemokratų sąrašą balsavo net 30 proc. (5 399) rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų.
Rinkėjų pasitikėjimą pelnė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – jai pavyko išlaikyti Taryboje turimus penkis mandatus. Už šią partiją balsus atidavė 3 336 rinkėjai (18,55 proc.).

Sėkmingas buvo tik prieš rinkimus įsikūrusio Lietuvos žaliųjų partijos Mažeikių skyriaus startas. Ši partija, už kurią balsavo 2 918 (16,23 proc.) rinkėjų, taip pat turės penkis mandatus.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, šią kadenciją Taryboje turėję šešis mandatus, rinkėjų valia neteko dviejų. Už šios partijos sąrašą, palyginus su 2019 m. rinkimais, balsavo perpus mažiau rinkėjų – 2 169 (12,06 proc.).

Didžiausią smūgį patyrė partija „Laisvė ir teisingumas“, šioje kadencijoje turėjusi net septynis mandatus (su mero). Už šią partiją dabar balsavo tik 1 371 rinkimuose dalyvavęs rinkėjas (7,63 proc.). Toks balsų kiekis suteikė teisę partijos atstovams Taryboje turėti du mandatus.
Tiek pat mandatų įgijo ir nauja politinė jėga – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Už ją savo balsus atidavė 1 388, arba 7,72 proc., balsavusiųjų.

Balsavo iš anksto

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rajone į rinkėjų sąrašus įrašyta 43 860 asmenų. Rinkimų maratonas mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, šiemet startavo diena anksčiau nei per ankstesnius rinkimus – nuo antradienio.
Per tris dienas Savivaldybės administracijos pastate trukusį balsavimą iki rinkimų dienos Mažeikiuose savo valią išreiškė 1 624 rinkėjai. Specialiuosiuose punktuose: Regioninėje Mažeikių ligoninėje, Plinkšių globos namuose bei Sedos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – balsavo dar 114 rinkėjų.

Penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijų nariai organizavo balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19, o taip pat 70 ir daugiau metų sulaukę rinkėjai. Tokia galimybe mūsų rajone pasinaudojo 1 262 rinkėjai.
Iš viso iki pagrindinės rinkimų dienos pilietinę pareigą atliko 3000, arba 6,84 proc., mūsų rajono rinkėjų. Šalies rinkėjų aktyvumas buvo didesnis – balsavo 9,41 proc.

Mažiau nei per praėjusius rinkimus

Mažeikiškiai pasyvesni buvo ir sekmadienį vykusiuose rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija duomenis apie balsavimo rezultatus skelbė kas valandą. Mūsų rajono rinkėjai aktyviau į rinkimų apylinkes pradėjo eiti nuo dešimtos valandos ryto. Aktyviausiai šią pagrindinę rinkimų dieną balsuota nuo dešimtos valandos ryto iki 13 val. – kas valandą prie urnų ateidavo 4–5 proc. rinkėjų.
Prieš ketverius metus aktyvių rinkėjų mūsų rajone buvo šiek tiek daugiau – prie balsadėžių atėjo 42,24 proc. balsavimo teisę turinčių savivaldybės gyventojų.

VRK duomenimis, šiais metais mūsų rajono piliečių, balsuojančių už vietos valdžios išrinkimą, aktyvumas (41,01 proc.) yra beveik 8 proc. mažesnis nei šalies vidurkis.
Aktyvesni buvo Mažeikių miesto gyventojai, 10-yje miesto apylinkių balsavimo vidurkis – 42,61 proc.
Kitų rajono miestų, miestelių ir kaimų apylinkėse gyventojų balsavimo duomenys labai skirtingi.
Aktyviausi buvo urvikiškiai – pilietinę pareigą atliko net 55 proc. rinkėjų. Aktyvumu išsiskyrė ukriniškiai ir auksūdiškiai – balsavo 48 proc. rinkėjų. Sedos, Žemalės, Šerkšnėnų rinkimų apylinkėse savo nuomonę pareiškė 44 proc. rinkėjų.

Ne pirmą kartą tarp pasyviausių yra Kapėnų apylinkės rinkėjai – čia balsavo vos 28 proc., Balėnų apylinkėje – 30 proc., Pikelių – 33 proc.
Nedidelis balsavimo aktyvumas – 35 proc. – Viekšniuose.

Meras – nebe Tarybos narys

Per šiuos rinkimus mažeikiškiai rinko 27 Tarybos narius, tačiau meras jau nebebus juo.
Seimas praėjusiųjų metų vasarą palaimino Rinkimų kodeksą ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, o tai reiškia, kad 2023-iųjų pavasarį išrinkti merai jau turės kitokias funkcijas nei šias pareigas einantys dabar.
Rinkimų kodekse numatoma merų rinkimų tvarka iš esmės lieka tokia pat, kaip ir iki šiol, – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje. Ir toliau galės vykti vienas arba du rinkimų turai, o meru taps daugiausia rinkėjų balsų surinkęs asmuo.

Tačiau atsiranda naujovė – kadencijų skaičiaus ribojimas. Rinkimų kodeksu nustatyta, kad žmogus, mero pareigas ėjęs tris kadencijas iš eilės, negalės būti renkamas meru ketvirtai kadencijai iš eilės.
Seimo priimtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatoma, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams.
Balsuoti posėdžiuose meras negalės, tačiau jam bus suteikta veto teisė.

Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.
Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau, negu dabar leidžia įstatymas.
Rūta RAMONAITĖ
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo