Minima Tarptautinė nerūkymo diena

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Rūkymas išlieka ir viena svarbiausių Europos regiono žmonių mirties priežasčių. Tokius duomenis pateikia Pasaulio sveikatos organizacija, šį ketvirtadienį minint Tarptautinę nerūkymo dieną.
Kiekvienais metais ši diena minima trečiąjį lapkričio ketvirtadienį ir, kaip teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, tai yra gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

Didelė įtaka mirtingumui

Lietuvoje rūkymas taip pat yra plačiai paplitęs. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis, 2012 m. tik 34 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nė karto nebandė rūkyti. Kasdien rūko 33 proc. 20–64 metų amžiaus vyrų ir 13 proc. to paties amžiaus moterų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turimi duomenys rodo, kad 2012 m. naujai su rūkymu susijusiomis ligomis susirgo 1 665 asmenys, kuriems 15 ir daugiau metų. Iš jų lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniais navikais – 505 asmenys, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais – 1 160 asmenų.
2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 asmenys (52,85 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui nuo lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt.

Tabakas – žalingas sveikatai

Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai nikotinas, alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos (dažnai bendrai vadinamos dervomis) – acetonas, amoniakas, anglies monoksidas, cianidas, metanas, propanas, butanas ir kitos.
Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, turinti neigiamą poveikį organizmui. Jis patenka į smegenis per 10 sekundžių po to, kai pradedama rūkyti.
Nepratusiam rūkyti didelės nikotino dozės gali sukelti pykinimą, prakaitavimą, drebulį ar net traukulius.
Nikotinas skatina kraujo krešėjimą, todėl didina trombozės riziką. Susidarę krešuliai gali patekti į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą ir insultą.
Trombozės rizika ypač padidėja kartu veikiant ir kitiems veiksniams – aukštam kraujospūdžiui, padidėjus cholesterolio kiekiui, esant mažam fiziniam aktyvumui.

Organizmui trūksta deguonies

Dėl rūkymo smegenys patiria nuolatinį deguonies badą. Laipsniškai organizmas pripranta prie nuolatinių nikotino dozių, ir kai jų negauna, jaučiamas irzlumas, nerimas, dirglumas.
Rūkantiesiems rizika susirgti koronarine širdies liga dvigubai didesnė nei nerūkantiesiems. Miokardo infarkto rizika vyrams, per dieną surūkantiems 20 cigarečių, padidėja 3 kartus, moterims – 6 kartus. Rūkant daugiau, infarkto rizika auga dar sparčiau. Rūkantieji gyvena trumpiau, o tie, kuriems rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didelė, – net 10–20 metų trumpiau.
Cigarečių dūmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esančiu ir deguonį pernešančiu hemoglobinu, todėl organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi.

Rūkaliai didina visų vėžinių susirgimų riziką

Rūkymas organizme sukelia oksidaciją, kurios metu išsiskiriantys laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, skatina aterosklerozės vystymąsi, greitina organizmo senėjimą. Rūkymas taip pat slopina organizmo imunitetą, todėl didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis.
Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą, ir sukelia vėžinių ląstelių gamybą.
Rūkymas didina visų vėžinių susirgimų riziką, ypač plaučių, burnos, ryklės, šlapimo pūslės ir inkstų.

Pasyvus rūkymas

Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius (pasyvusis rūkymas). Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais.
Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.
Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvusis rūkymas yra plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksnys.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkaliais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto