Minint Medininkų žudynių metines, šalies vadovai akcentavo laisvės kainą ir būtinybę stiprinti gynybą

Minint Medininkų žudynių metines, ceremonijoje dalyvavę šalies vadovai pabrėžė, kad 1991-ųjų tragedija primena laisvės kainą, o dabartinės geopolitinės grėsmės įpareigoja Lietuvą išlikti budrią ir stiprinti valstybės gynybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje teigė, kad Medininkų žudynės primena sudėtingą, tačiau drąsų Lietuvos valstybės atkūrimo kelią, o tą rytą tarnybą atlikę pareigūnai pasirinko nebijoti ir liko savo poste, nors suvokė gresiantį pavojų. Pasak šalies vadovo, jų pasiaukojimas ir šiandien stiprina visuomenės ryžtą ginti laisvę bei primena pareigą budėti tėvynės sargyboje.

„Sovietinė imperija, mūsų tautai palikusi daugybę skausmingų randų, ilgainiui sužlugo ir subyrėjo. Tačiau priešo grėsmė niekur neišnyko. Brutalus, tarptautines teisės normas pažeidžiantis Rusijos karas Ukrainoje šiandien kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl privalome padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad apsaugotume savo tėvynę“, – sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Medininkuose žuvę pareigūnai valstybės sieną gynė beveik plikomis rankomis, o jų svarbiausias ginklas buvo pareiga ir meilė Lietuvai. Be to, ministro pirmininko teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą patvirtina, kad Lietuva negali prarasti budrumo.

„Šiandien mes esame Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariai, turime galingų ir patikimų sąjungininkų, turime profesionalias ir gerai techniškai aprūpintas tarnybas. Tačiau esu tikras, kad visų svarbiausia buvo ir lieka mūsų pačių atsakomybė, supratimas, jog laisvė nėra dovana“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Primename, kad 1991 m. liepos 31 d. pasienio su Baltarusija Medininkų pasienio kontrolės poste sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs itin sunkius sužeidimus, išgyveno tik vienas – muitininkas Tomas Šernas.

Benjaminas Auryla (ELTA)