Ministras linkėjo išnaudoti visas galimybes

Pirmadienį Mažeikiuose lankėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras ir jo komanda susitiko su Savivaldybės vadovais, apžiūrėjo sveikatos įstaigas: Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros ir Greitosios medicinos pagalbos centrus, Regioninę Mažeikių ligoninę. Svečiai iš sostinės bendravo su medikais, kitu įstaigų personalu, ligoniais.

Prieš išvykdamas ministras išsakė savo pastebėjimus bei įžvalgas: situaciją Mažeikių ligoninėje jis įvertino gerai, atkreipė dėmesį, kad net 95 proc. rajono gyventojų šeimos gydytojo paslaugas renkasi savo rajone, ir pastebėjo: „Tokiais aukštais rodikliais mažai kas iš rajonų gali pasigirti.“
A. Dulkys pripažino: kai net 60 proc. šeimos gydytojų yra priešpensinio arba pensinio amžiaus, nuostata, jog jie turėtų teikti paslaugas visą parą, yra nereali. Visą parą žmonėms turėtų būti pasiekiamos ir suteikiamos gydymo paslaugos. Dėl to, ministro teigimu, ir vyksta reformos.

DARBOTVARKĖJE – KETURI SUSITIKIMAI

Savivaldybėje su ministru A. Dulkiu ir jo patarėjais Kristina Auruškevičiene bei Tomu Bagdonu susitiko meras Vidmantas Macevičius, jo pavaduotojai Sigutė Bernotienė, Paulius Auryla, mero patarėjas Kęstutis Bartkevičius, naująja mere išrinkta Rūta Matulaitienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Linas Memys, VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys, Seimo narė Laima Nagienė ir kiti svečiai.

Šio susitikimo metu buvo kalbėta apie numatomas permainas sveikatos apsaugos srityje. Diskutuota apie netrukus įsigaliosiančią greitosios medicinos pagalbos pertvarką, poliklinikų ir ligoninės bendradarbiavimą.

Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre A. Dulkys bendravo su personalu, kitų pirminę sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų vadovais, domėjosi gydymo įstaigų darbu. Ministras išklausė mažeikiškių medikų siūlymų, kokie sprendimai galėtų padėti mažinti kasdienę biurokratinę naštą gydytojams ir slaugytojams.

Susitikime A. Dulkys kalbėjo apie artimiausiu metu planuojamus pokyčius, kurie padėtų sumažinti biurokratinį darbo krūvį šeimos gydytojams, pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams.
Apsilankęs Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centre A. Dulkys apžiūrėjo patalpas, pasikalbėjo su darbuotojais. Ministras sakė, kad tai, ką pamatė ir sužinojo, jį maloniai nustebino, nes mažeikiškių tarnybos patalpos esančios vienos geriausių – iš tų greitosios medicinos pagalbos stočių, kurias jam iki šiol teko aplankyti.

PO PASKUTINĖS APŽIŪROS – PASITARIMAS

Sveikatos apsaugos ministras apžiūrėjo ir Regioninės Mažeikių ligoninės patalpas, medikų darbo vietas, pabendravo su ligoniais. A. Dulkys užsuko ne tik į suremontuotas ir naujausia įranga aprūpintas patalpas, bet ir ten, kur ypač reikalingas remontas. Ligoninės vadovas S. Kaktys ministrą trumpai supažindino su ligoninės veikla, darbo organizavimo tvarka.

Vizitas baigėsi bendru pasitarimu Regioninėje Mažeikių ligoninėje, kuriame dalyvavo ir Savivaldybei priklausančių, ir privačių gydymo įstaigų vadovai. Susirinkusieji diskutavo jiems aktualiais klausimais, aptarė ministerijos planuojamas naujoves, aiškinosi, kaip numatyti pokyčiai atsilieps gydymo įstaigoms ir ligoniams.

Susitikime aptartos galimybės, kaip išspręsti įstaigų problemas, kylančias dėl numatomų reformų, dėl greitesnio pacientų patekimo pas gydytojus, dėl naujų specialistų pritraukimo į regionus.
Nuotr. iš SAM ir Savivaldybės administracijos archyvų

Arūnas Dulkys atsako į „Santarvės“ pateiktus klausimus

– Stebime jūsų vizitus į kaimyninius rajonus. Pranešimuose apie juos akcentuojama, kad tikslas – pristatyti planuojamas naujoves, kurios prisidės prie eilių pas gydytojus mažinimo bei krūvio tarp personalo persiskirstymo. Kaip įvertintumėte esamą šių sričių situaciją Mažeikiuose?
– Tai, kad net 95 proc. rajono gyventojų renkasi šeimos gydytojo paslaugas savo gimtajame rajone, Mažeikius stato tarp šalies lyderių – tokiais aukštais rodikliais mažai kas iš rajonų gali pasigirti. Žmonės pasitiki vietos specialistų kompetencijomis ir gebėjimais, tai įvertinimas rajono šeimos gydytojams, nesvarbu, kokiose įstaigose jie dirba – privačiose ar viešosiose.

Bet reikia žiūrėti ir į ateitį. Nerimą kelia informacija, kad net 60 proc. šeimos gydytojų yra priešpensinio arba pensinio amžiaus. Noriu tik priminti, kad pirminė sveikatos priežiūros funkcija yra savivaldybių rankose.
Šiuo metu Mažeikiuose vienam šeimos gydytojui tenka apie du tūkstančius prisiregistravusių gyventojų. Sakyčiau, esama ant ribos – vertinant darbo krūvius ir kokybiškų paslaugų užtikrinimą. Kyla klausimas: kas bus po penkerių ar dešimties metų?
Per metus vien tik valstybės užsakymu yra paruošiama apie šimtas šeimos gydytojų, dar dalis jų studijuoja savo lėšomis. Bendras specialistų paruošimas yra pakankamas, tačiau jie sunkiai pasiekia rajonus – o ar jie ten atsidurs, labai priklauso nuo savivaldybės veiksmų.

Ir čia skiriasi savivaldybių aktyvumas. Vieni pasitenkina išmokomis, kiti aktyviai dirba tiek su universitetais, tiek klausia pačių medikų, užsiima analitika. Pavyzdžiui, Rokiškis vysto atskirą gyvenamąjį kvartalą, kuris skirtas atvykstantiems specialistams.
Taip pat daug kas labai priklauso nuo pačių įstaigų vadybos, nes jauni medikai nori dirbti organizacijose, kur darbas organizuojamas šiuolaikinės vadybos priemonėmis, o darbo atmosfera yra sveika.
Mažeikių ligoninė turi rezidentūros bazę, jiems medikų, kiek pasikalbėjome, pritraukti lengviau. Reikia galvoti ir apie pirminės priežiūros bazę.

– Kas aptarta pirminės sveikatos priežiūros centre Naftininkų g.? Kokios problemos išryškėjo? Ne kartą viešai kalbėta ir mes rašėme, kad šeimos gydytojų amžiaus vidurkis mūsų rajone – arti kritinio, pensinio. Lankydamasis Rokiškyje Jūs taip pat pažymėjote, kad apie trečdalis regionuose dirbančių gydytojų yra vyresnio nei 60-ies metų amžiaus. Kaip ministerija gali padėti mažeikiškiams?
– Kaip ministras ir kaip ministerija namų darbus esame atlikę – tą galiu pasakyti drąsiai. Tai viena svarbiausių ir produktyviausių krypčių per porą kadencijos metų, kai dirbu.

Pirma, buvo pakeistas valstybės medikų ruošimo užsakymo modelis, anksčiau poreikį formuodavo universitetai, dabar tai daro valstybė. Vadinasi, galima tikėtis tokių specialistų, kokių reikia gyventojams.
Antra, buvo sušvelninti reikalavimai rezidentūrų bazių steigimui. Daugiau šalies ligoninių galės steigti rezidentūros bazes ir jas pasieks jauni specialistai. Tik reikia nemiegoti, megzti kontaktus su universitetais.
Trečia, įtvirtintas reikalavimas, kad trečdalis rezidentūros laiko turi būti praleista regionuose. Vadinasi, jaunimas ieškos, kur galėtų pasisemti patirties.

Taigi sąlygos prisitraukti medikų sudarytos. Suprantu, kad patogu galvoti, jog medikai turi dirbti pagal paskyrimus, tačiau laikai keičiasi, patraukliais darbdaviais turi tapti ir viešosios įstaigos. Klausimas dabar keliamas gydymo įstaigų ir rajono valdžiai: kokius veiksmus jie planuoja, kad Mažeikiai būtų patrauklesnė darbo vieta už kitus rajonus.

– Rajono gyventojai norėtų, kad šeimos gydytojai būtų pasiekiami visą parą. Ar tokia galimybė išvis yra reali?
– Pripažinkime – nereali ir taip niekas nedaro ir šito nesilaiko. Tai prieštarauja ir logikai, ir Darbo kodeksui. Todėl tai bus keičiama. Nepameskime pagrindinio tikslo – gyventojams gydymo paslaugos turi būti suteiktos visą parą. Produktyviausias kelias šiam tikslui yra surasti balansą tarp šeimos gydytojų ir skubių priėmimo skyrių ligoninėse.

Planuojama, kad šeimos gydytojai turės užtikrinti pagalbą dvylika valandų darbo dienomis, o visu kitu laiku gyventojai galės kreiptis į skubią pagalbą. Kad būtų užtikrinta skubi pagalba, tokia, kokios reikia gyventojams, suplanuotos investicijos į ją visos šalies mastu.
Dar vienas įrankis, kuris padidins gydymo paslaugų prieinamumą, – tai steigiami sveikatos centrai. Jų esmė paprasta – kad skirtingos gydymo įstaigos bendradarbiautų, užtikrinant gydymo paslaugų prieinamumą. Pavyzdžiui, tavo šeimos gydytojas susirgo, išvažiavo, tada gali kreiptis į kitą, kuris jį pavaduoja, nebūtinai toje pačioje įstaigoje.

Tai aktualiausia mažesnėms savivaldybėms ir įstaigoms. Šiuo metu, deja, turime tokių atvejų, kai pacientas siuntinėjamas nuo durų prie durų.

– Kaip vyksta greitosios medicinos pagalbos reforma? Lankydamasis Plungėje Jūs akcentavote, kad nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba itin prisidės prie darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Kaip tai numatyta padaryti Mažeikiuose? Reformos pradžioje buvo kalbėta apie papildomą Sedos pastotės įkūrimą, kuri būtų patogi tiek Mažeikių, tiek Plungės rajonams. Kokie planai šiame etape?
– Praėjusių metų rudenį buvo labai daug abejonių dėl pačios reformos, nors Seimas už ją ir buvo nubalsavęs. Po pusmečio matau kardinaliai pasikeitusią situaciją – visi savinasi pertvarką, palaiko ją – nuo politikų iki profsąjungų. Kai kurios greitosios medicinos pagalbos stotys skubos tvarka prašosi ir jungiasi prie vieningos tarnybos.

Aš visada tikėjau, kad vieninga greitoji medicinos pagalba atneš Lietuvos žmonėms naudos, tad džiugina, kad tuo patikėjo ir dauguma.
Kalbant apie greitąją pagalbą, klausimas būtų, ne ką galima padaryti dėl Mažeikių, o ką galime padaryti dėl Lietuvos gyventojų ir visos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Manau, mąstymas rajono ribose ir sukūrė situacijas, kad „greitųjų“ darbuotojų uždarbio skirtumai skaičiuojami ne eurais, o kartais, kad yra pilkųjų zonų, kur sunku ar praktiškai neįmanoma išsikviesti pagalbą.

Šita situacija keisis. Per protingą terminą bus suvienodinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atlyginimai, taip pat bus imtasi kvalifikacijos kėlimo bei darbo sąlygų gerinimo. Kvalifikacijai kelti suplanuotos beveik dviejų milijonų investicijos, greitosios medicinos pagalbos automobilių parkui atnaujinti – apie 50 mln. eurų.

Dar vienas dalykas, kurį apkalbėjome su meru, išrinktąja mere ir kitais savivaldybės vadovais, – tai, kad būtų kuo greičiau pateiktas GMP pastočių išdėstymas. Jį rengia specialistai, atsižvelgiantys į įvairius faktorius, bet svarbu viena – kad visur pagalba būtų vienodai prieinama. Savivaldybės nori žinoti, kaip bus teikiama pagalba gyventojams, ir tai teisėtas lūkestis.

– Kokia situacija Regioninėje Mažeikių ligoninėje? Mažeikiškiai taip pat norėtų greičiau pakliūti pas gydytojus konsultantus. Kas daroma šioje srityje?
– Situaciją Mažeikių ligoninėje vertinčiau kaip gerą. Prieš porą metų ligoninė turėjo apie keturiasdešimt gydytojų, šiuo metu jau artėjama prie septynių dešimčių. Vadinasi, su medikų pritraukimu viskas gerai, prie to prisideda ir vadovo aktyvumas, ir rezidentūros bazės ligoninėje.
Manau, ir gyventojai jaučia per paslaugas, kad atsirado reikalingų konsultacijų, mažiau reikia laukti eilėse.
Pagal pateiktus finansinius rezultatus, ligoninė grįžo į „doros“ kelią, užtikrintas jos stabilumas po kovidinio periodo. Dabar svarbu nesustoti – mačiau ne vieną vietą, kur reikėtų ir remonto, ir pacientams bei darbuotojams pagerinti sąlygas.

Šiuo metu yra suplanuotos investicijos į rajonines ir regionines ligonines. Kalbame apie šimtus milijonų eurų. Tik skirtingai nuo ankstesnių finansavimo periodų, šį kartą iniciatyva bus gydymo įstaigų rankose. Kiek sugebės pasiimti ir įrodyti, kad reikia pokyčiams finansuoti, tiek gaus. Tai pagrindinis šių metų išmėginimas. Palinkėsiu nemiegoti ir pasistengti tiek dėl rajono pacientų, tiek dėl gydytojų.