Mirties priežastys Lietuvoje nesikeičia

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys nesikeičia – pernai 84 proc. gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių.

Dėl  išorinių priežasčių mirė beveik 9 proc.

Nuo kraujotakos sistemos ligų praėjusiais metais mirė daugiau kaip pusė (56,3 proc.) visų mirusiųjų – 9 899 vyrai ir 13 462 moterys.
Nuo piktybinių navikų mirė 4332 vyrai ir 3540 moterų, arba 19 proc. mirusiųjų. Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, o moterų – nuo krūties, storosios žarnos, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų.
2013 m. 3,6 tūkst. (8,7 proc.) šalies gyventojų mirė dėl išorinių mirties priežasčių: 1085 asmenys nusižudė, 378 mirė dėl nukritimų, 316 žuvo transporto įvykių metu, 295 sušalo, 263 mirė apsinuodiję alkoholiu, 198 paskendo, 144 buvo nužudyti. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.

Mirtingumas kinta netolygiai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius mirė 30 tūkst. žmonių – tai 1359 mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Per 2001–2013 m. laikotarpį šalies gyventojų mirtingumas kito netolygiai. Nuo 2001 iki 2007 m. bendrasis mirtingumo rodiklis didėjo ir pasiekė 14,1 mirusiojo 1 tūkst. gyventojų. 2007–2009 m. šis rodiklis sumažėjo, vėliau padidėjo ir 2013 m. buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje – 14 mirusiųjų 1 tūkst. gyventojų. Didesnis bendrasis mirtingumo rodiklis buvo tik Bulgarijoje ir Latvijoje.
2013 m. 1 tūkst. vyrų teko 15,3 jų mirčių. Bendrasis moterų mirtingumo rodiklis buvo mažesnis – 1 tūkst. moterų teko 13 moterų mirčių. Bendrasis kaimo gyventojų mirtingumo rodiklis 1,3 karto viršijo miesto. Daugiausia žmonių mirė sausio mėnesį – 4073.
2013 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68,5 metų, moterų – 79,4.
Per metus vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 0,14 metų, o moterų – sutrumpėjo 0,1 metų.