Mokesčiams – daugiau nei pusė uždirbtų pinigų

Dar beveik 185 Lt tenka asmens gydymo ir sveikatos išlaidoms, beveik 160 Lt – švietimo reikmėms. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, skiria mokesčiams sumokėti.
Pridėjus ir darbdavių sumokamus mokesčius – ši dalis viršija 55 proc.

Mokesčiams – beveik 1,5 tūkstančio

Praėjusiais metais vidutinį mėnesio atlyginimą – 2045,90 Lt neatskaičius mokesčių – gavęs netaupantis šalies gyventojas mokesčiams sumokėjo beveik 42 proc. savo užmokesčio, arba 855 Lt. Didžiausia atlyginimo dalis sumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSDĮ) formomis.
Tuo tarpu skaičiuojant mokesčius nuo darbo užmokesčio fondo (2683,81 Lt), kuris apima darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, mokesčių dalis viršijo 55 proc.
Todėl visa vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo suma, sumokama mokesčiams, praėjusiais metais siekė 1492,82 Lt per mėnesį.

Mokestinė našta – ir darbuotojui, ir darbdaviui

Pasak analizę atlikusio „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, vertinant pajamų dalį, tenkančią mokesčiams, neretai ji skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio, pamirštant įvertinti visą darbo užmokesčio fondą.
„Tačiau tiek gyventojų, tiek darbdavių už darbuotojus mokami mokesčiai yra lygiaverčiai, todėl turėtų būti vertinami vienodai. Tik įtraukus visus šiuos mokesčius, galima objektyviai vertinti mokestinę naštą“, – sako O. Bložienė.

Vartojimas mažėja

Vidutinis Lietuvos namų ūkis, kurį sudaro du suaugusieji ir vienas nepilnametis, mokesčiams skiria panašią savo pajamų dalį kaip ir namų ūkis, kurį sudaro vienas asmuo. Darant prielaidą, jog abu namų ūkio nariai dirba pagal darbo sutartis ir gauna vidutinius atlyginimus bei turi būsto paskolą, mokesčiams nuo darbo užmokesčio fondo skiriama pajamų dalis siekia 50 proc.
„Gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, mažiau savo grynųjų pajamų gali skirti vartojimui, todėl mažiau sumoka ir vartojimo mokesčių forma. Žinoma, nuo tam tikros pajamų ribos mokesčių naštos augimas sulėtėja. Visų pirma dėl to, kad nuo 3150 Lt dydžio atlyginimo nebetaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), taip pat, didėjant pajamoms, paprastai auga ir finansiniai įsipareigojimai, mažinantys vartojimui skirtas pajamas“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Daugiausiai lėšų – socialinei apsaugai

Kiek daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų sumokėtų mokesčių atsiduria valstybės nebiudžetiniuose fonduose (pavyzdžiui, valstybės socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo), maždaug trečdalis – valstybės ir apie dešimtadalį – savivaldybės biudžetuose.
Perskirstant iš gyventojų surinktus mokesčius atskiroms sritims, didžiausia dalis atitenka socialinei apsaugai.
Prie bedarbio, motinystės išmokų, pensijų ir kitų socialinių išmokų užtikrinimo vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas ir jo darbdavys kas mėnesį prideda beveik 630 Lt.
Dar beveik 185 Lt tenka asmens gydymo ir sveikatos išlaidoms, beveik 160 Lt – švietimo reikmėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto