Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) penktadienį pradėjo neterminuotą mokytojų streiką. Prie jo prisijungė ir Mažeikių Gabijos gimnazijos mokytojai. Streikuoja per 20 pedagogų. Gimnazijoje pakeisti pamokų tvarkaraščiai, kad mokiniai pajustų kuo mažiau nepatogumų.
Dėl dalyvavimo streike LŠDPS grupės susirinkime spręs ir jai priklausantys Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos pedagogai.
Pradėjo streiką
Mokytojų streiko pagrindiniai reikalavimai: mažinti mokinių skaičių klasėse, kelti mokytojų darbo užmokestį, gerinti jų darbo sąlygas. LŠDPS Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pedagogai pateikė reikalavimus nuo rugsėjo mokytojų atlyginimus didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc.
Dar rugpjūčio mėnesį LŠDPS paskelbė, kad traukiasi iš kolektyvinių derybų, ir apie tai informavo Vyriausybę, ŠMSM.
Praėjusį penktadienį profsąjunga pradėjo neterminuotą pedagogų streiką.
Keitė tvarkaraščius
Pirmieji ir kol kas vieninteliai mūsų rajone (pirmadienio popietės duomenimis – aut. past.) į neterminuotą mokytojų streiką įsijungė Mažeikių Gabijos gimnazijos pedagogai. Šioje švietimo įstaigoje streikuoja per 20 mokytojų.
Gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis „Santarvei“ sakė: galimam streikui buvo pradėta ruoštis iš anksto, kad mokiniai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Buvo perdaryti pamokų tvarkaraščiai. Pamokos vyksta nenutrūkstamai. Kai kurioms klasėms sumažėjo po vieną, dvi ar tris pamokas per dieną.
„Nėra tų dalykų pamokų, kurių mokantys pedagogai streikuoja. Perdėliojus tvarkaraštį, didelių nesklandumų ar nepatogumų nekyla. Kol kas pakeitimai padaryti savaitei. Kaip toliau viskas klostysis, neaišku. Tačiau esu įsitikinęs, kad pedagogai, kurie dabar neveda pamokų ir tokiu būdu išreiškia savo pilietinę poziciją, yra tikri mokytojai ir jie vaikų nepaliks neišdėstę jiems praleistų temų“, – kalbėjo E. Vaičiulis.
Nurodo, kaip dirbti
ŠMSM išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kaip streiko metu mokyklose turi būti organizuojamas ugdymas.
Mokyklose, kurių pedagogai streikuoja, veikia streiko komitetas ar jo atstovai. Jie kartu su mokyklos vadovu užtikrina mokinių, darbuotojų bei turto apsaugą.
Sprendimus dėl ugdymo proceso kiekvienoje mokykloje priima jos vadovas. Jei mokykloje streikuoja tiek darbuotojų, kad nebegalima užtikrinti ugdymo proceso tęstinumo ir mokinių saugumo, galima priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar net laikinai jį sustabdyti. Galimas tvarkaraščio pertvarkymas, pamokų intensyvinimas, laikinas ugdymo proceso sustabdymas, atostogų perkėlimas.
Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar trumpalaikio stabdymo mokyklos vadovas turi informuoti mokyklos bendruomenę. Jeigu vaikai nelankys mokyklos, tėvams teks pasirūpinti jų priežiūra. Jei mokykloje stabdomas ugdymo procesas, o tėvai dėl darbo pobūdžio negali pasirūpinti vaikų priežiūra, mokyklose, pagal galimybes, gali būti organizuojamos budinčios grupės, kaip tai vyko karantino laikotarpiu.
Turi tokią teisę
Penktadienį, pirmąją streiko dieną, „Santarvei“ apsilankius Gabijos gimnazijoje, streikuojančių mokytojų nebuvo daug.
E. Vaičiulis paaiškino: pagal galiojančius įstatymus, Darbo kodeksą, mokytojas gali streikuoti ir nebūdamas savo darbo vietoje.
„Tačiau dalis mokytojų yra atėję į mokyklą, nes jie turi ne vien tik ugdomąją veiklą, bet ir kitų neatidėliotinų reikalų mokykloje. Streikuojantys mokytojai rodo savo pilietinę poziciją ir jie turi tokią teisę. Mano pozicija yra tokia, kad kiekvienas gali išsakyti ir ginti savo nuomonę. Laikausi principo, kad mes, vadovai, šituo klausimu neturėtume daryti įtakos savo mokytojams“, – teigė E. Vaičiulis.
Kovoja „prieš“
Gabijos gimnazijoje penktadienį sutikta matematikos mokytoja, vietos profesinės organizacijos, priklausančios LŠDPS, pirmininko pavaduotoja Laima Prialgauskienė „Santarvei“ sakė: kai mokytojai dalyvavo rugsėjo 15-osios dienos įspėjamajame streike, buvo kalbama ir apie neterminuoto streiko galimybę. Todėl, paskelbus neterminuoto streiko pradžią, dalis Gabijos gimnazijos pedagogų į jį įsijungė.
„Sprendimas streikuoti priimtas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Tai kova „už“ ir kova „prieš“, – tvirtino L. Prialgauskienė.
Pasak mokytojos, streikas ir jų pozicija nėra nukreipta prieš Gabijos gimnazijos administraciją, prieš mokinius ar tėvus.
„Mes prieš tai, kad metų metus yra kalbama viena, o daroma visai kas kita. Kalbama labai gražiai apie mokytojo profesiją. O jei apie galimybes, kalbama visiškai kitokiais žodžiais, nei kad yra realybėje. Daug kas neatitinka tiesos, pateikiama klaidinanti informacija ir taip skaldoma visuomenė, pedagogų bendruomenė“, – teigė L. Prialgauskienė.
Daug netiesos?
L. Prialgauskienė pastebėjo: dabar aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose viešai daug kalbama apie tai, kad ministerijos keičiamoms mokymo programoms yra pasiruošta.
„Sako: viskas yra, tik imkite ir dirbkite. O iš tiesų nėra nieko. Nėra knygų, nėra reikalingos medžiagos, bent jau tokios, kad būtų kažkur sukoncentruota. Nėra ko mokiniams pateikti. Kad ir norėdami pateikti užduotis, turime patys grabaliotis, kažkur ieškoti“, – pasakojo L. Prialgauskienė.
Pasak mokytojos, tiesos neatitinka ir per TV pranešta informacija, kad jokių problemų nėra, kad knygos jau baigiamos spausdinti, o visi mokiniai turi galimybę jungtis prie internetinių resursų, jais naudotis.
„Tai netiesa. Nėra nė vieno resurso internete, prie kurio mokinys galėtų nuosekliai jungtis ir naudotis nemokamai. „Eduka“, mūsų pagrindinė programa, kur mes naudojamės ir galime rasti visus vadovėlius, gerokai kainuoja. Ir net mokytojas, sugalvojęs pasinaudoti ja, netgi už savo pinigus negali sau nusipirkti, jeigu neperka klasė. Mokytojams trūksta vadovėlių. Ką kalbėti, jei trys istorikai turi vieną vadovėlį ir iš jo moko devyniasdešimt vaikų?“ – klausė L. Prialgauskienė.
Darbo užmokesčio klausimas
Gimnazijos mokytoja palietė ir atlyginimų temą, nes vienas iš pagrindinių LŠDPS ir streikuotojų keliamų reikalavimų yra didinti darbo užmokestį. Pasak jos, darbo užmokestis yra per mažas ir netinkamai skaičiuojamas pagal etatus.
„Turėjau labai gerą mokinį, kuris tikrai išsiskyrė talentu mokyti. Aš jam vis sakydavau: „Tu gali būti tobulas mokytojas.“ Jis dar studijuodamas dirbo korepetitoriumi. Kai baigė studijas, pakviečiau atvažiuoti dirbti į mūsų gimnaziją. Jis atsisakė, – pasakojo L. Prialgauskienė. – Atsisakymą vaikinas pagrindė tuo, kad norą mokyti patenkina dirbdamas korepetitoriumi, be to, planuoja kurti šeimą. O dirbdamas korepetitoriumi jis per du mėnesius uždirba tiek, kiek aš uždirbu per pusę metų.“
Matematikos mokytoja sakė neskaičiuojanti kitų uždirbamų pinigų: „Mes nesakome, kad korepetitorius uždirba per daug. Jie uždirba pagal atliktą darbą. Tai mūsų darbas yra per mažai vertinamas.“
Paaiškėtų reali situacija
L. Prialgauskienės teigimu, prie atlyginimo didinimo galėtų prisidėti etato sudarymo principų pakeitimas.
„Mes už tai streikuojame, kad šitas gražiai skambantis 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas būtų surištas su etato atlygiu, o ne su viskuo, ką dabar susumuoja ir suskaičiuoja. Tik tada matytume realią situaciją ir kiek tas vienas etatas yra vertas“, – kalbėjo L. Prialgauskienė.
Ji apgailestavo, kad, kalbant apie kitų profesinių sąjungų susitarimą su ŠMSM, nėra užsimenama apie etato sudarymo pakeitimus.
„Šiuo metu etato sudarymo praktika ydinga. Ji skirtinga visose mokyklose. Ji priklauso nuo rajono, regiono. Bet mes juk ne privačiose mokyklose dirbame. Mes dirbame valstybinėje įstaigoje, kuri veikia pagal tuos pačius valstybės numatytus įstatymus“, – tvirtino L. Prialgauskienė.
Mokinių skaičius klasėse
Kitas streikuojančiųjų reikalavimas – mažinti mokinių skaičių klasėse.
„Trisdešimt vaikų klasėje yra per daug. Mes visi – už tai, kad mokymo kokybė gerėtų. Bet kaip mums pagerinti kokybę, jei, pamokoje 10–15 minučių skiriant pamokai aiškinti, vaikui gali skirti vos minutę? Ką per tą laiką gali vaikui atskirai paaiškinti, jei kas nors jam neaišku?“ – į reikalavimų ir sąlygų neatitikimą atkreipė dėmesį matematikos mokytoja.
Pasak L. Prialgauskienės, optimalus variantas, jei vyresnėse klasėse būtų ne daugiau 24 mokinių, o pradinėse klasėse – iki 15.
Kiekvienas turi savo nuomonę
„Santarvei“ paklausus, kaip L. Prialgauskienė vertina tai, kad į neterminuotą streiką jungėsi kur kas mažiau mokytojų, nei dalyvavo įspėjamajame (tuomet streikavo per 5 tūkst. pedagogų, dabar per 3 tūkst. – aut. past.), ji atsakė, jog tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
„Be abejonės, norėtume, kad būtų vienybė, bet suvokiame, kad taip niekada nebus. Visuomenėje visada yra tokių, kurie nuleidžia galvas, netiki, kad galima kažko pasiekti. Yra žmonių, kurie galvoja, kad gali daugiau dėl savęs, dėl savo karjeros, dėl savo posto pasiekti leisdamiesi į kompromisus, darydami nuolaidas ar stengdamiesi būti geresni, atrodyti patogesni. Nuo to mes nepabėgsime, tokia yra visuomenė“, – kalbėjo L. Prialgauskienė.
Ji taip pat pripažino, kad streikuotojai jaučia sunkumą širdyse, nes nedirba su mokiniais. Tačiau kitos išeities mokytojai nemato. Ir džiaugiasi, kad jų siekius bei kovą mokiniai supranta.
„Gal ne visu šimtu procentų, bet tikrai yra nemaža dalis palaikančiųjų. Kita vertus, mes suprantame, kad neišsakyta pozicija – irgi pozicija, vadinasi, aš su viskuo susitaikau, nulenkiu galvą ir sakau: aš ne pilietis, aš – tas, iš masės, kuri stumdoma“, – sakė L. Prialgauskienė.
Gimnazijos pedagogė neabejojo: tai, ką mokiniai praleis dėl streiko, vėliau bus galima sėkmingai pasivyti. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad streikuojantys Gabijos gimnazijos mokytojai vyks į Vilnių, Rotušės aikštę, ir ten prisijungs prie mokytojų iš visos Lietuvos.
Demokratijos kaina
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus kalbėjo apie tai, kad kiekvienas mokytojas turi savo nuomonę ir galimybę apsispręsti dėl streiko.
„Kiekvienas žmogus, organizacija turi teisę išreikšti savo valią. Jeigu jiems atrodo, kad priimti sprendimai yra netinkami, jie gali streikuoti ar kitaip išsakyti savo poziciją. Tokia yra demokratijos kaina“, – „Santarvei“ teigė A. Stonkus.
Jo žiniomis, pirmadienį streikavo tik Mažeikių Gabijos gimnazijos mokytojai. Daugiau niekas skyriui nebuvo pranešęs apie prisijungimą prie streiko.
Kol kas dar svarsto
Prie įspėjamojo streiko buvo prisijungę ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojai. Prie neterminuoto streiko jie kol kas dar neprisijungė.
„Mes kol kas neprisijungėme. Pirmadienį bus susirinkimas ir tada spręsime. Iki šiol laukėme, ką duos derybos. Tačiau matome, kad nelabai kas juda iš mirties taško. Todėl gali būti, kad prisijungsime ir prie neterminuoto streiko“, – pirmadienio rytą „Santarvei“ sakė profesinės organizacijos, priklausančios LŠDPS, pirmininkė, gimnazijos mokytoja Aistė Daubarienė.
Pasak jos, kol kas neaišku, kiek mokytojų prisijungtų prie streiko. Jų organizacijai priklauso 37 pedagogai, tačiau nežinia, ar visi jungsis.
Eina pėsčiomis
Kol vieni streikuoja mokyklose, kiti mokytojai iš įvairių šalies vietovių pėsčiomis traukia į Vilnių. Penktadienį streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Vinco Kudirkos aikštėje nuo penktadienio organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat vedamos pamokos mokiniams, atvykusiems palaikyti pedagogų.
Prie Vyriausybės streikuojantiems mokytojams švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlė susitikti asmeniškai. Pasak ministro, nuo penktadienio ir per savaitgalį pasikalbėti neatvyko nė vienas mokytojas.
Ministerija paskelbė
Ketvirtadienį ŠMSM paskelbė, kad su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų. Susitarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
„Visos pusės žengė žingsnius konstruktyvaus sprendimo link, už tai esu dėkingas. Vienintelei iš derybų pasitraukusiai ir streiką pradedančiai profsąjungai sudarysime visas galimybes lygiavertiškai konstruktyviai išspręsti susidariusią situaciją: oficialiai pateiksime ministerijos pasiūlymą, pakviesime jį įvertinti, pasirašyti atnaujintą sutartį ir tokiu būdu užtikrinti tai, ko ir streikuoti nusprendę mokytojai, ir mes siekiame – kad vaikai galėtų nepertraukiamai mokytis, nes tai visų mūsų prioritetas ir vaikų konstitucinė teisė“, – kalbėjo ministras G. Jakštas.
