Molio šventė – tradicijų ir amatų puoselėjimo atspindys

Viena iš pagrindinių iki šiol išlikusių Molio šventės tradicijų – Vitalijaus Baltučio demonstruojamas raugo keramikos degimas lauko krosnyje.

Pirmoji Molio šventė Viekšniuose buvo surengta prieš penkiolika metų. Tuomet organizatoriai ir lankytojai ją įvardijo kaip puodžių arba amatininkų šventę. Renginys tapo patrauklia tradicija – viekšniškiai ir aplinkinių kaimų bei miestų gyventojai žino, kad rugpjūčio 15-ąją bus Molio šventė, į kurią suvažiuos amatininkai iš visos Lietuvos.
Šio susibūrimo iniciatoriai – keramikai Vitalijus Baltutis, Vygantas Vasaitis ir buvusi ilgametė Viekšnių kultūros centro direktorė Birutė Švažienė.
Kalbėdamiesi su „Santarve“ organizatoriai pasidalijo prisiminimais, papasakojo, nuo ko prasidėjo ši tradicija.

Vienodų švenčių nebūna

Savaitgalį vykusi 15-oji Molio šventė tarsi sujungė tai, kas buvo prieš penkiolika metų ir yra dabar. Buvo pagerbti ir apdovanoti šios tradicijos pradininkai V. Baltutis, V. Vasaitis ir B. Švažienė.
Su jais daugiau nei dešimtmetį dirbo ir prie šios šventės kūrimo bei organizavimo prisidėjo dabartinė Viekšnių kultūros centro direktorė Inga Gudauskienė.
Viena iš pagrindinių Molio šventės tradicijų – puodžių, keramikų darbo demonstravimas. Ir šiemet V. Baltutis parodė raugo keramikos degimą lauko krosnyje.
Pasak I. Gudauskienės, vienodų švenčių nebūna: vienais metais būna daugiau žmonių, kuriuos domina senieji amatai, kitais metais – mažiau. Vienais metais dalyvių, demonstruojančių savo amatus, suvažiuoja gausiau, kitais metais Molio šventėje gali sutikti daugiau prekybininkų…
„Pirmosiose šventėse buvo daugiausia amatininkai, kurie dirba su keramika. Tik paskui supratome, kad galima sujungti ir daugiau amatų. Prisidėjo kalvis Česlovas Pečetauskas. Netgi buvo minčių Molio šventę pradėti vadinti Amatų švente, bet vis dėlto pasilikome prie tradicinio pavadinimo, kadangi Viekšniai garsėja moliu, tai tarsi išskirtinis bruožas“, – kalbėjo kultūros centro direktorė.

Lyg vizitinė kortelė

Viekšniškė įsitikinusi: kasmet Molio šventė yra vis labiau mylima ir mėgstama, Viekšniai sulaukia vis daugiau atvykstančių dalyvių ir žiūrovų. O atsisveikinant, net ir po pirmo apsilankymo, jie pažada atvykti kitąmet ir tai padaro. Ši šventė išjudina Viekšnius, čia pagyvėja gyvenimas.
I. Gudauskienė pasidžiaugė, kad viekšniškiai šiais metais nepatingėjo ir prisidėjo prie šventinės nuotaikos bei atmosferos kūrimo – papuošė įėjimus į savo kiemus keramikos dirbiniais. „Santarvės“ pašnekovė tikisi, jog toks aplinkos puošimas Molio šventės proga taip pat taps tradicija.
„Apskritai Molio šventė tampa šeimų susiėjimu, suvažiuoja vaikai pas tėvus, susirenka kažkada Viekšniuose gyvenę žmonės, nes šventės diena sutampa su Žoline, bažnyčioje vyksta atlaidai. Po šv. Mišių visi suguža į šią šventę, kuri, galiu drąsiai sakyti, jau tapo Viekšnių vasaros vizitine kortele“, – kalbėjo I. Gudauskienė.

Šventė atsinaujina

Kiekvienoje šventėje norisi pamatyti ką nors naujo, nematyto ar neįprasto. O tai galima įgyvendinti tik turint pakankamą finansavimą. Šiais metais Molio šventės įgyvendinimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.
Kaip vieną šiųmetinių naujovių I. Gudauskienė įvardijo amatininkų plenerą „Amatai sukūrė Viekšnius“, kurį koordinavo kalvis Č. Pečetauskas.
Plenero dalyviai sukūrė keturias medines skulptūras, įprasminančias puodininkystės, kalvystės, medžio drožybos ir batsiuvystės amatus. Šios skulptūros artimiausiu metu ras savo vietą Viekšniuose.
Kita sudedamoji Molio šventės renginių dalis – ta proga surengtų kūrybinių dirbtuvių ir plenero dalyvių išvyka į Karpėnų, Šaltiškių, Menčių karjerus bei Užventį.
Šiais metais šventėje veikė ir fotoklubo „Lokys“ paroda „Viena diena Viekšniuose“. Svečiai galėjo apžiūrėti nuotraukas, kuriose – sustabdytos akimirkos iš renginių ciklo „Viekšnių kultūros vakarai“.

Norėjo atgaivinti tradicijas

Vienas iš šio renginio pradininkų, Amatų gildijos įkūrėjas V. Vasaitis iš Vilniaus atvyksta beveik į kiekvieną Molio šventę.
Kalbėdamas su „Santarve“, iš Telšių kilęs keramikas tvirtino: jei tik yra galimybė, per Žolinę apsilanko Viekšniuose. Ir ne tik dėl šios šventės – čia jis gali susitikti su seniai matytais žmonėmis, draugais. Vienas iš viekšniškių, su kuriuo V. Vasaičiui įdomu pabendrauti, – kitas Molio šventės atsiradimo „kaltininkas“ V. Baltutis.
Jiems bendraujant, sėkmingai užbaigus vieną iš projektų, ir gimė mintis pasidaryti sau šventę. Keramikų idėjai pritarė ir tuometinė Viekšnių kultūros centro direktorė B. Švažienė.
Pasak jos, Molio šventė atrodė gera proga atgaivinti puodininkystės tradicijas Viekšniuose.
V. Vasaitis „Santarvei“ teigė, kad iš pradžių buvę kur kas didesnių planų, kaip atkurti šias tradicijas, bet iš jų įgyvendinti pavyko tik šventę, Viekšniuose suburiančią amatininkus.

Pirmasis renginys – „dėl savęs“

Šventėje galima rasti pačių įvairiausių gaminių, ir ne visi jie vien iš molio.

Kodėl šventei buvo pasirinkta būtent Žolinė, iniciatoriai neprisimena – gal tai atsitiktinumas, kita priežastis – į Žolinės atlaidus suvažiuoja daugiau kraštiečių.
V. Baltutis pasakojo, kad pirmoji šventė buvo daugiau skirta keramikams, puodžiams – ankstesnio projekto dalyviams, jų buvo apie trisdešimt.
„Buvo sudaryta galimybė parodyti tai, ką esame padarę, daugiausia tai buvo keramikos gaminiai. Po truputį Molio šventė įsisiūbavo. Iš pradžių gal nebūdavo nė šimto žmonių, bet ilgainiui susibūrimas išaugo ir tapo toks gausus, populiarus, koks yra šiandien“, – pastebėjo viekšniškis.
V. Baltutis pasidžiaugė, kad iki šiol pavyko išsaugoti pagrindinę koncepciją, kad Molio šventė yra liaudiška.

Prisiminimai ir tęstinumas

B. Švažienė prisiminė, kad iš pradžių nebuvo vietos, kur daryti didelę šventę, nes teritorija aplink Viekšnių kultūros centro griuvėsius tuo metu nebuvo sutvarkyta. Įvairių nutikimų būdavo ir dėl kai kurių saviveiklininkų vėlavimo ar negalėjimo atvykti.
„Tekdavo suktis iš padėties, kad žiūrovai nepastebėtų jokių nesklandumų“, – pasakojo buvusi kultūros centro direktorė.
Moteris patikino: nepaisant to, jog jau pusantrų metų nevadovauja centrui, Molio šventės ji nepamiršta – kuo gali, prisideda prie jos organizavimo.
Tradicijos pradininkai pagalvoja ir apie jos tęstinumą. V. Baltutis svarstė: būtų gerai, kad atsirastų pamaina, kuri perimtų šias tradicijas, jas puoselėtų. B. Švažienė sakė tikinti, kad Molio šventė išliks dar ilgam.
Nuotr. iš Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*