Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs dviejų Seimo narių grupių prašymus, ketvirtadienį pripažino, kad motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.
Pagrindiniam šalies dokumentui neprieštarauja ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Nenukrypo nuo konstitucinių reikalavimų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimu buvo sumažinti nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai (kol vaikui sueis vieneri metai – nuo 100 iki 90 procentų ir kol vaikui sueis dveji metai – nuo 85 iki 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio).
Konstitucinio Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, nustatęs pakankamą laikotarpį nuo šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo iki jo taikymo pradžios, nenukrypo nuo konstitucinių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, įstatymų leidėjui pasirinkus visuomenės solidarumu grindžiamą privalomąjį sveikatos draudimą kaip vieną iš sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, prievolė mokėti šio draudimo įmokas yra konstitucinė pareiga, kuri pati savaime negali būti traktuojama kaip asmens teisių ribojimas.
Pažeistas asmenų lygybės principas
Kitaip Konstitucinis Teismas įvertino Sveikatos draudimo įstatymo nuostatą, pagal kurią kai kuriems asmenims privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba tik nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką.
Ši nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas, nes kitų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos pačios dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti šio draudimo įmokos arba jie patys pradėjo jas mokėti.
