Muziejaus ekspozicijoje – Europa iš arčiau

Parodą lankyti galima iki rugpjūčio 9 dienos. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Antradienį 15 valandą Mažeikių muziejuje atidaroma paroda „Europa iš arčiau…“, kurioje eksponuojami kai kurių didžiausių Europos šalių žemėlapiai, vėliavos, kita Europos Sąjungos atributika,  privačių asmenų parsivežti suvenyrai, daiktai.


Daug sutapimų

Parodos kuratorė muziejininkė Aldona Butkuvienė teigė, kad paroda gimė spontaniškai, daug apie ją negalvojant. 
„Be to, sutapo ir mūsų šalies įvykiai: Prezidentės Dalios Grybauskaitės išvyka į  Briuselį, Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Visi tokie dalykai šiaip sau nepraeina, žmonės turi žinoti, kas ta Europos Sąjunga. Aš pati, ruošdama medžiagą parodai, sužinojau labai daug naujo. Pasirodo, Europos Sąjunga net himną turi – tai Bethoveno „Odė džiaugsmui“, yra ir devizas – „Suvienijusi įvairovę“. Eksponatų neturime daug, beveik viskas čia iš privačių kolekcijų“, – pasakojo A. Butkuvienė.
Moterį labai nustebino Olandija, turinti daug suvenyrų, pristatančių šalį – esą olandai gali sukomplektuoti visą virtuvę su politine simbolika papuoštais daiktais.


Eurocentrizmo idėjos – senos 

Paskutiniai parodą papildę eksponatai pristato Kroatiją. A. Butkuvienė sakė: kiek seniai šalyje dar siautėjo neramumai, lankantis Zagrebe teko matyti verkiančius žmones, o dabar Kroatija – jau dvidešimt aštuntoji šalis, papildžiusi ES.
Parodoje eksponuojami plakatai su ES pinigų pavyzdžiais, čia taip pat rasite tekstą su ES istorija, kurią, padedama kolegės Adelės  Prialgauskienės, parašė A. Butkuvienė.
Jos teigimu, eurocentrizmo idėjos buvo gajos jau Renesanso ir Apšvietos amžiais, nes būtent tuomet imta suprasti ir akcentuoti tokias vertybes kaip tolerancija, supratimas, žodžio laisvė bei žmogaus teisės. Jos vėliau tapo Europos Sąjungos pagrindu.
Šimtmečiais Europa buvo pagrindinė kruvinų karų vieta. Tarp 1870 ir 1945 metų Vokietija ir Prancūzija viena su kita kariavo tris kartus.


Praūžia karai

Dvidešimtasis amžius senajam žemynui atnešė dar didesnių išbandymų, Pirmasis pasaulinis karas daug kam atrodė kaip europinės civilizacijos pabaiga.
Po šio karo imta manyti, kad išvengti dar vienos katastrofos galima tik tuomet, jei bus įgyvendintas vieningos ir taikingos Europos projektas.
1923 metais Vienoje buvo įkurtas Pan-Europos judėjimas, kurio tikslas – Europos tautų federacija, sudaryta solidarumo bei ekonominio, politinio ir socialinio bendradarbiavimo pagrindu. Idėja, kurią pagrįstai galime laikyti Europos Sąjungos pradininke, nebuvo įgyvendinta, nes ekonominė depresija bei tarptautinė padėtis atšaldė solidarumo ir bendradarbiavimo idėjas.
Netrukus Europa tapo dar vienos katastrofos liudininke. Antrasis pasaulinis karas įrodė, kad reikalinga Europos integracija, o solidarumo, bendradarbiavimo idėjos vėl buvo gyvos, tik jau praturtintos skaudžia patirtimi.


Europa toliau integruojasi

Po Antrojo pasaulinio karo tradicinės Europos hegemonijos nebuvo likę nė ženklo, atsirado naujos galingos valstybės, todėl Europos vienijimasis garantavo ne tik taiką, bet ir geresnį bei patogesnį gyvenimą. 
1946 metais buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis Ciuricho universitete pasakė kalbą, kuri buvo vertinama kaip pirmas žingsnis į europinę integraciją pokario laikotarpiu.
1948 metais buvo įkurta Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija, 1957 metais šešių Europos šalių – Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Vokietijos, Liuksemburgo bei Nyderlandų – ministrai pasirašė Romos sutartį, kuria įkūrė Ekonominę Europos Bendriją bei Europos Atominės Energijos Bendriją. Buvo susitarta panaikinti prekybos barjerus ir kurti bendrą rinką.
Po dešimtmečio Europos bendruomenės ėmė susilieti, atsirado viena Komisija, kaip ir bendra Ministrų Taryba ar Europos Parlamentas. Europos Parlamento nariai iš pradžių buvo renkami nacionaliniuose parlamentuose, bet nuo 1973 metų imti rinkti tiesiogiai.


Prasiplėtė teritorija

1981 metais į Europos Ekonominę Bendriją įstojo Graikija, po penkerių metų – Ispanija ir Portugalija.   
Europos politinis veidas dramatiškai pasikeitė 1989 m., kuomet griuvo Berlyno siena ir susivienijo Vokietija. Tuo pat metu Centrinė ir Vidurio Europa išsivadavo iš komunistinės kontrolės. 1990 metais susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos respublikos teritorija.
Pasikeitė Europa, pasikeitė ir Europos Bendrija. 1991 metais buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuri įprasmino naujas bendradarbiavimo formas tarp šalių narių.


Paskutinioji – Kroatija

1992 metais buvo galutinai suformuota bendra Europos rinka, dingo muitinės, buvo skatinamas žmonių mobilumas. 1995-aisiais prie Europos Sąjungos prisijungė Austrija, Suomija ir Švedija. 2002 metais įvesta bendra Europos Sąjungos valiuta – euras, tais pačiais metais Kopenhagoje buvo baigtos derybos su dešimčia Europos valstybių, pareiškusių norą tapti Europos Sąjungos narėmis. 2004 metų gegužės 1-ją Europos Sąjungoje atsirado Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, nuo 2007 metų sausio – Bulgarija ir Rumunija, paskutine ES šalimi tapo nuo šio mėnesio 1 dienos priimta Kroatija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto