Gruodis jau visai čia pat. Aplink vis daugiau artėjančių žiemos švenčių ženklų: užmetus akį į dalies mažeikiškių butų langus jau matyti žybsinčios eglučių girliandos, kultūros ir švietimo įstaigose pinami Advento vainikai, netrukus sužibs vis daugiau miestų ir miestelių kalėdinių eglių.
O Mažeikių muziejuje trečiadienio vakarą atidaryta jauki, artėjančias šventes pranašaujanti mažeikiškės Vilmos Petreikienės karpinių paroda „Aš laukiu Kalėdų“. Joje – kelios dešimtys iš popieriaus iškarpytų Advento vainikėlių.
Pradžia – prieš aštuonerius metus
Mažeikiuose gimusi ir užaugusi V. Petreikienė save pristato kaip savamokslę karpinių kūrėją. Karpinius į gyvenimo kasdienybę, ji pasakojo, įsileidusi prieš 8 metus. Tąkart pusbroliui vestuvių proga moteris norėjo padovanoti kokį nors savo pačios rankomis sukurtą prisiminimą – atviruką ar dar ką nors.
„Sugalvojau iškarpyti paveikslą. Ir išsirinkau karpyti tokį, kad dabar, manau, nedrįsčiau tokio imtis. Bet iškarpiau, įrėminau, padovanojau. Patiko. Pradėjau karpyti daugiau ir nebepaleidžiu šio užsiėmimo. Beje, mokykloje nieko nepaišiau, nekarpiau. Darydavau tiek, kiek reikėdavo“, – pasakojo mažeikiškė.
Įkvepia gamta
Moteris tikino, kad yra gamtos vaikas, todėl būtent gamta – jos didžiausia įkvėpėja. Gal todėl, kad gamtoje kiekviena gėlė, kiekvienas lapelis, medelis skirtingas. Turbūt nėra nė vieno V. Petreikienės karpyto paveikslo, atviruko ar knygų skirtuko, kuriame nebūtų bent mažyčio gamtos akcento.
„Pirmieji darbai ir pati karpymo technika dabar man sukelia šypseną, tačiau per visus tuos metus tikrai atradau daug techninių paslapčių bei įmantrių smulkmenėlių, kurios darbus kaskart paverčia vis gražesniais, tobulesniais“, – pasakojo mažeikiškė.
Vainikėliai atsirado iš noro dalytis
Tam, kad galėtų žmonėms parodyti savo darbus, parodos autorė prieš ketverius metus socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „Popieriniai nuotykiai“.
Ten ji įkelia ne tik darbelių nuotraukas, bet ir trumpai papasakoja jų atsiradimo istorijas, parašo, kokiems žmonėms vienas ar kitas darbelis skirtas, kokios jo sukūrimo aplinkybės, kartais paklausia paskyros sekėjų nuomonės.
Pasak V. Petreikienės, parodoje eksponuojami kalėdiniai vainikėliai atsirado iš noro nuo gruodžio 1 dienos kasdien minėti Advento laikotarpį – iškarpyti po vainikėlį ir savo paskyrose dalytis jų nuotraukomis tol, kol ateis didžiausia metų šventė – Kalėdos.
Kūrėja yra užsiregistravusi interneto platformoje „Etsy“, kurioje žmonės prekiauja savo sukurtais rankų darbo gaminiais.
„Tikrai jaučiasi, kad Kalėdos ne už kalnų. Daug žmonių dabar užsisako knygų skirtukus“, – pastebėjo mažeikiškė.
Beje, bendravimas su karpinių užsakovais ir karpymas to, ko jie pageidauja, – dar viena Vilmai patinkanti šios veiklos dalis. Žmonės jai nupasakoja savo viziją, kokį karpinį, kokį rezultatą norėtų matyti, o jau tada kūrėjos vaizduotė pradeda „dėlioti“ būsimą darbą. Taip gimsta individualizuoti paveiksliukai.
Antroji paroda
Muziejuje surengta paroda – antroji. Pirmąkart prieš kelerius metus V. Petreikienės kūriniai buvo eksponuojami Ukrinuose.
Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Raimonda Ramanauskienė, muziejininkė-kultūrinės veiklos vadybininkė Lilija Petraitienė džiaugėsi, kad Vilma pasiryžo parodai muziejuje. Džiaugėsi jos ir sediškės Genoveitos Gricienės iniciatyvumu, pastabumu, nes būtent ši pirmoji muziejininkus informavo apie karpinius kuriančią V. Petreikienę, kuri iki tol muziejininkams nebuvo žinoma.
„Ukrinuose buvome surengę Vilmos kūrinių parodėlę. Man norėjosi parodyti, kokią turiu kruopščią, kantrią draugę. Vilma, kalbėdama apie savo pirmuosius darbelius, sako: „Ai, ne taip jau jie ir kruopščiai iškirpti.“ Bet aš su tuo nesutinku. Jie buvo puikūs. O dabartiniai taip pat puikūs“, – kalbėjo ukriniškė V. Muravjovienė.
Parodą „Aš laukiu Kalėdų“ bus galima pamatyti iki sausio 4 d.
