Muziejuje – kraštiečio Vytauto Gedgaudo sugrįžimas

Parodos atidaryme muziejininkas Vytautas Ramanauskas ir Jolanta Mažylė džiaugėsi Vytauto Gedgaudo sugrįžimu į gimtąjį kraštą. Autorės nuotr.

Mažeikių kraštas užaugino žurnalistą, rašytoją, redaktorių Vytautą Gedgaudą (1912–1999).
Iki gruodžio 3 dienos Mažeikių muziejuje veiks paroda „Atminties tiltu“. Joje mažeikiškiai ir miesto svečiai galės susipažinti su pasaulyje garsaus kraštiečio asmenybe, kūrybinio palikimo fragmentais.

Paroda iš dviejų dalių

Paroda „Atminties tiltai“ yra sudaryta tarsi iš dvejų dalių. Vienoje dalyje eksponuojami V. Gedgaudo dokumentų, jo ranka rašytų tekstų fragmentai, keli daiktai iš jo šeimos namų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Klivlende. Kitoje – meninės fotografijos darbai, kurių kraštietis niekur niekada neeksponavo. Nuotraukose užfiksuotas vienintelis modelis – jo žmona Stefanija.
Tokia paroda, skirta V. Gedgaudo dvidešimtosioms mirties metinėms, Mažeikiuose surengta Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docentės, daktarės, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkės Jolantos Mažylės iniciatyva. Ji yra ir Vytauto Gedgaudo premijos laureatė.
„Žmonės ir jų darbai yra gyvi tol, kol kažkas juos prisimena. Tai jei mes šį žmogų prisimename, tai tas atminties tiltas dar yra gyvas“, – įsitikinusi J. Mažylė.

Laikas, kai grįžta kraštiečiai

Parodos iniciatorė susirinkusiems į atidarymą muziejaus lankytojams plačiau papasakojo apie eksponatus.
Simboliška tai, kad paroda apie Tirkšliuose užaugusį, Viekšnių progimnaziją ir Mažeikių gimnaziją baigusį V. Gedgaudą pristatyta Merkelio Račkausko gimnazijos 100-ojo jubiliejaus išvakarėse.
„Šiuo metu į Mažeikius grįžta kraštiečiai. Ir grįžta jie įvairiais būdais: vieni gyvi, energingi, pasakojantys apie savo jaunystės laikus, o kiti, deja, grįžta jau savo darbais“, – kalbėjo vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas.
Muziejininkai anksčiau žinojo, kad žymiu žurnalistu tapęs V. Gedgaudas užaugo Mažeikių krašte. Vis tik iki kol į muziejų neatvyko ir apie galimybę surengti parodą nepradėjo kalbėti J. Mažylė, tas žinojimas buvo pagrįstas vien enciklopediniais faktais.

Nuotraukose – išeivių gyvenimas

Pasak J. Mažylės, iš Mažeikių V. Gedgaudas išvyko 1930 metais, baigęs mokyklą. Todėl ir surengtą parodą jos iniciatorė pavadino V. Gedgaudo sugrįžimu į gimtinę. Nepaisant to, kad šis sugrįžimas įvyko po 90 metų ir to, kad po šios asmenybės mirties praėjo 20 metų.
Parodos apie išeivijos žurnalisto, ilgamečio Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių laikraščio „Dirva“ redaktoriaus atidaryme, be istorija, žymiais kraštiečiais besidominčių mažeikiškių, dalyvavo ir būrys Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus narių. Prieš atidarymą jie aplankė Viekšnius.
Fotografė Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, paprašyta pasidalyti savo įžvalgomis apie V. Gedgaudo menines fotografijas, kalbėjo apie tai, kad jos yra svarbios lietuvių išeivių į Ameriką gyvenimo liudininkės.
„Savo žmonos Stefanijos kaip mūzos nuotraukomis Gedgaudas kartu pateikė ir to meto išeivijos gyvenimo vaizdą. Nuotraukose matome ir madas, ir nuotaikas. Matome portretų, miestų bei kasdienybės vaizdų. Visos šios fotografijos atrodo išbaigtos ir jose nieko nei pridėsi, nei atimsi. Į mus tiesiog alsuote alsuoja gyvenimas“, – kalbėjo R. Jakučiūnaitė-Kubertavičienė.

Panoro prisidėti prie įamžinimo

„Santarvė“ parodos iniciatorės paklausė, kaip atsitiko, kad ji pasinėrė į Gedgaudo gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimą.
O prasidėjo viskas nuo to, kad prieš dvejus metus J. Mažylei buvo skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premija už monografiją apie žiniasklaidos atskaitingumą ir žurnalistų atsakomybę. Pirmą kartą ši premija buvo skirta akademiniam žmogui.
Gavusi premiją J. Mažylė paskambino jau iš anksčiau pažinotai V. Gedgaudo žmonai Stefanijai.
„Dar prieš šį skambutį atėjo mintis apie tai, kad gal jis yra palikęs savo rašto darbų, dienoraščių, rašytų bet neišleistų dalykų“, – prisiminė pašnekovė.
Ir žurnalisto žmona pakvietė atvykti į Ameriką žadėdama atverti dvi dešimtis metų buvusias užrakintas vyro darbo kambario duris, leisti prisiliesti prie archyvinio palikimo.

Ištikimas tėvynei ir tėvynainiams

Pasak J. Mažylės, ji iš pradžių tikrai neįsivaizdavo, kad, įamžindama V. Gedgaudo prisiminimą, darys tokius dalykus, kokius daro šiandien. Pavyzdžiui, kad organizuos parodas. Arba kad tarp archyvinių dokumentų suras paties V. Gedgaudo sudarytos knygos „Pirmyn arba mirk“ maketą ir jį parsivežusi į Lietuvą su juo dirbs, ruoš leidinį.
Parodos iniciatorė pabrėžė: nepaisant to, kad V. Gedgaudą likimas, karo audros nubloškė gyventi toli nuo Lietuvos, jis visą savo gyvenimą buvo ištikimas tėvynei ir tėvynainiams.
Pavyzdžiui, 1939–1946 metais tarnaudamas Prancūzijos svetimšalių legione, jis rašydavo reportažus ir siųsdavo Amerikos lietuvių spaudai. Be to, yra užfiksuota, kad V. Gedgaudas karo metu buvo po įvairias pasaulio šalis išsibarsčiusių lietuvių tarpininkas. Kitaip tariant, sužinojęs, kur įsikūrė viena ar kita šeima, tą žinią pranešdavo tų šeimų artimiesiems.
Daugiau apie šią asmenybę galima sužinoti aplankius parodą Mažeikių muziejuje.
Nida PUKELIENĖ