N. Mačiulis: Rusija naudojasi paskutine ekonominio spaudimo proga

“Swedbank„ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Bene vienintele reikšminga Rusijos poveikio priemone Europos Sąjungai (ES) liko energetinių išteklių ribojimas, tačiau naftos ir dujų prekyba pernelyg svarbi pačiai Rusijai, o Europa per artimiausius dešimt metų reikšmingai diversifikuos energetikos sektorių, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Daugiau problemų pačiai Rusijai

Pasak ekonomisto, Rusijos paskelbtas maisto ir žemės ūkio produkcijos embargas yra gerokai skaudesnis pačiai Rytų šaliai nei ES: pastaroji į Rusiją išveža tik 2,7 proc. savo gaminamų prekių, kai net 45,8 proc. Rusijos eksporto tenka ES rinkai.
Pačioje Rusijoje jau kuris laikas yra įsivyravusi stagfliacija – infliacija šalyje yra didelė, ekonomika neauga, nedidėja biudžeto pajamos. Dėl šių priežasčių valstybės aparatas neturi jokių galimybių paskatinti ekonomiką.
„Šiame kontekste labai keistas Rusijos sprendimas eiti į gana atvirą ekonominį konfliktą su Vakarų valstybėmis, nes sankcijos dar labiau slopina Rusijos ekonomiką, dar labiau kelia infliaciją. Aišku, kad uždrausdama daugelio maisto produktų importą, Rusija pakels infliaciją iki beveik 10 proc. – tai jau bus rimtas šokas gyventojams, realios jų pajamos greičiausiai nebedidės“, – sako N. Mačiulis.

Ne tiek gamino, kiek eksportavo

„Swedbank“ ekonomistas teigia, kad ES reikšmingesnę importo iš Rusijos dalį sudaro tik energetiniai ištekliai, tačiau Europai sparčiai diversifikuojant energetikos sektorių jau skaičiuojamas paskutinis dešimtmetis, kai Rusija turi kažkokių ekonominių svertų Europai. Be to, jų naudoti šalis greičiausia nedrįs, nes tai turėtų stiprios neigiamos įtakos ir taip nesipildančiam valstybės biudžetui.
Vertindamas Lietuvos pažeidžiamumą Rusijos sankcijų kontekste, N. Mačiulis tikina, kad jis dažniausiai yra klaidingai interpretuojamas.
„2013 m. Lietuva į Rusiją eksportavo beveik 950 mln. eurų vertės embargo produkcijos – daugiausiai visoje ES. Vertinant pagal ekonomikos dydį atrodytų, kad Lietuvos pažeidžiamumas – milžiniškas, tačiau iš tiesų jis nėra toks didelis, nes apie 80 proc. eksporto sudaro reeksportas, ne mūsų šalyje pagaminta produkcija“, – teigia ekonomistas.

Nesaugiausias – logistikos sektorius

Daugiausiai nerimo dėl sankcijų turėtų jausti ne žemės ūkio sektorius ar maisto pramonės, o logistikos sektorius.
„Lietuvoje nėra nė vieno pramonės sektoriaus, kuris į Rusiją eksportuotų daugiau nei penktadalį savo produkcijos – pramonininkai jau prisitaikę, diversifikavę rinkas, manau, tai sąmoninga strategija. Kas kita kalbant apie transporto sektorių – įstoję į ES, mes tapome itin svarbia jungtimi. Apskritai Rytų, NVS rinka ir toliau išliks didžiausią augimo potencialą turinčia rinka logistikos sektoriuje“, – pabrėžia ekonomistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto