Daugelis lietuvių yra girdėję santrumpą NKSC, tačiau tiksliai paaiškinti, kuo ši institucija skiriasi nuo policijos ar Valstybės saugumo departamento, galėtų nedaugelis. Vis dėlto būtent Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (toliau – NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos yra ta įstaiga, kuri veikia tarp Lietuvos gyventojų bei organizacijų ir kaskart sudėtingėjančių kibernetinių grėsmių. NKSC vadovas Antanas Aleknavičius paaiškino, kokias funkcijas atlieka šis centras ir kuo jos yra reikšmingos Lietuvos visuomenei.
Ne teisėsauga, o kibernetinis pagalbos centras
NKSC misija – įkvėpti ir įgalinti Lietuvos žmones bei organizacijas apsaugoti savą informaciją, paslaugas ir turtą nuo kibernetinių grėsmių.
Pasak A. Aleknavičiaus, jei policija tiria nusikalstamą veiką ir siekia nustatyti kaltininkus, NKSC pirmiausia padeda aptikti, suvaldyti ir analizuoti kibernetinius incidentus bei mažinti jų poveikį.
Praktikoje abi institucijos glaudžiai bendradarbiauja – nustačius galimos nusikalstamos veikos požymius, į procesą įsitraukia teisėsauga.
Silpniausias taikinys – ten, kur didžiausia žala
Remiantis 2025 m. Nacionaline kibernetinio saugumo būklės ataskaita, pernai NKSC užregistravo 2 888 kibernetinius incidentus – 25 proc. mažiau nei 2024 m.
Tačiau A. Aleknavičius perspėjo – mažesnis skaičius savaime nereiškia, kad grėsmių sumažėjo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad NKSC domenų valdymo sistema „Vasaris“ užblokavo daugiau kaip 70 tūkst. žalingų domenų, o organizacijų sąmoningumas šioje srityje nuolat auga. Neatmetama ir tai, kad dalis incidentų galėjo likti nepastebėti dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.
Aktualiausios grėsmės Lietuvoje išlieka socialinės inžinerijos atakos, sukčiavimo kampanijos, išpirkos reikalaujančios programos (angl. ransomware), pažeidžiamumo išnaudojimas ir paskirstytos paslaugų trikdymo (DDoS) atakos.
A. Aleknavičius pabrėžė, kad kibernetinės grėsmės aktualios visiems sektoriams, tačiau didžiausią poveikį visuomenei galėtų sukelti incidentai organizacijose, teikiančiose kritines paslaugas – energetikos, transporto, sveikatos apsaugos, skaitmeninės infrastruktūros ir viešojo administravimo srityse. „Tai sritys, nuo kurių tiesiogiai priklauso kasdienė gyventojų rutina“, – sakė jis.
Ką daryti, jei įtariate ataką
Įtariant ataką, NKSC vadovas pirmiausia rekomenduoja nepanikuoti ir nesiimti skubotų veiksmų. Incidento atveju svarbu situaciją įvertinti ramiai, vadovautis incidento valdymo planais ir prireikus pasitelkti IT specialistą ar duomenų apsaugos pareigūną. Jei incidentas gali paveikti darbuotojus ar klientus, juos reikia laiku informuoti – aiški komunikacija padeda išvengti nepagrįstų interpretacijų ir išlaikyti pasitikėjimą.
Tais atvejais, kai dėl incidento buvo atlikti finansiniai mokėjimai sukčiams arba atskleisti prisijungimo duomenys, gyventojai turėtų nedelsdami kreiptis į savo banką ir pranešti policijai.
„Svarbiausia suprasti, kad didžiausią įtaką galutinės žalos dydžiui turi ne pavėluotas pranešimas, o pavėluotas paties incidento valdymas“, – akcentavo A. Aleknavičius.
Dirbtinis intelektas: naujos galimybės piktavaliams
Dirbtinio intelekto plėtra, pasak NKSC vadovo, plečia kibernetinių grėsmių atakos paviršių – piktavaliai gali greičiau automatizuoti atakas, kurti įtikinamą sukčiavimo turinį ir efektyviau išnaudoti pažeidžiamumus. Todėl NKSC stiprina grėsmių stebėseną ir analizę, tobulina technologinius pajėgumus ir rengia rekomendacijas, kad į naujas grėsmes būtų reaguojama kuo anksčiau.
Nemokamos priemonės – visiems
NKSC kviečia gyventojus ir organizacijas naudotis nemokama kibernetinio saugumo mokymų platforma, kurioje pateikiami interaktyvūs kursai įvairioms tikslinėms grupėms: gyventojams, senjorų, mokinių, mokytojų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams bei vadovams.
Platformoje taip pat siūlomi mokymai apie saugų dirbtinio intelekto naudojimą ir kibernetinę higieną namuose bei darbe. Baigus kursus išduodami skaitmeniniai sertifikatai, o mokytis galima savarankiškai, savo tempu.
Be mokymų platformos, NKSC reguliariai skelbia praktines rekomendacijas, įspėjimus apie naujas grėsmes ir pažeidžiamumus bei kitą metodinę medžiagą, padedančią gyventojams ir organizacijoms stiprinti savo kibernetinį atsparumą.
„Svarbiausias patarimas – nepasitikėti skubos jausmą keliančiais prašymais internete, naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą ir nuolat stiprinti savo kibernetinio saugumo žinias“, – apibendrino A. Aleknavičius. Didelė dalis šiandieninių incidentų prasideda nuo apgaulingo laiško, žinutės ar skambučio, todėl budrumas ir elementari kibernetinė higiena išlieka veiksmingiausia apsauga.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
