Paskutinėmis praėjusių metų dienomis rajono Savivaldybės kultūros centras dalinai persikėlė į naujas patalpas. Anot kultūros centro direktorės Kristos Kinčienės, jie dabar viena koja – Naftininkų rūmuose, kita – ankstesnėse patalpose. Įkurtuvių džiaugsmą naujakuriams aptemdė politikų priekaištai ir galbūt susvyravusi kai kurių kultūros darbuotojų kėdė.
VICEMERAS SUSIRŪPINO
Neetatinis vicemeras K. Bartkevičius Savivaldybėje vykusiame pasitarime sakė kaip vartotojas ir verslininkas negalįs abejingai žiūrėti, kaip spręsis rūmų likimas.
Jis Kultūros skyriaus vedėjai buvo pateikęs jam rūpimus klausimus apie Savivaldybės kultūros centro veiklą, etatus bei ekonominį pagrįstumą. „Labai įdomūs skaičiai“, – taip įvertino peržiūrėtus dokumentus K. Bartkevičius.
Pasak jo, pateikti duomenys neatitinka realybės. Vicemeras teigė atsakymų sulaukęs ne į visus klausimus.
K. Bartkevičių stebina tai, kad 35 etatus turintis kultūros centras, persikeldamas į naujas patalpas, dar prakalbo apie papildomų devynių etatų įsteigimą (vasaros pabaigoje direktorė „Santarvei“ sakė, kad ateityje gali prireikti vos poros naujų etatų, – S. L.).
Vicemero nuomone, etatų klausimas yra išpūstas. Jis suabejojo, ar išties centrui reikalingi garso operatoriai, apšvietėjai, renginių koordinatorius, sandėlininkai. „Reikia griežtai peržiūrėti turimus etatus ir apie jokius papildomus negali būti kalbos“, – mano jis. Kaip pavyzdį, K. Bartkevičius paminėjo Naftininkų kultūros rūmus, kur pastaruoju metu dirbo viena administratorė.
Pasak K. Bartkevičiaus, norint normaliai dirbti, pirmiausia reikia sudaryti kultūros plėtros strategiją, nustatyti veiklos prioritetus, veiklos modelį ir visa tai turi būti pagrįsta griežta ekonomine politika. Taip pat reikėtų atlikti pastato auditą, nuspręsti, ar rūmai bus biudžetinė, ar viešoji įstaiga.
K. Bartkevičius palaiko pastarąjį variantą, nes biudžetinė įstaiga gyvena pagal tokį veiklos modelį: „ką gavau, tą suvalgiau“.
Vicemero manymu, didžiausias dabartinių kultūros darbuotojų veiklos trūkumas – vadybos stoka bei nemokėjimas pritraukti lėšų, kad ir iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų.
Domėjęsis kitų miestų patirtimi vicemeras pripažino, kad ten kultūros situacija kur kas geresnė nei pas mus. „Reikia mokėti keistis ir keisti“, – mano jis.
SUDARYTA KOMISIJA
Kol vyko derybos tarp AB „Mažeikių nafta“ ir Savivaldybės, valdininkai kartojo, kad svarbiausia yra įsigyti pastatą. Į klausimus apie būsimą veiklą bei rūmų išlaikymą jie atsakydavo vienareikšmiškai: „Dar anksti apie tai kalbėti“. Po ilgų derybų rūmai pagaliau tapo Savivaldybės nuosavybe. Kas toliau?
Rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta septynių žmonių komisija, kuri rūpinasi socialiniu bei ekonominiu rūmų pagrįstumu bei veiklos ateitimi.
Komisiją sudaro Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Stasė Čupkovienė, mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius, Tarybos narys Gintautas Šmaižys, mokytojas Martynas Januška, Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė ir Tarybos narys Jonas Mažeikis. Tarp komisijos narių yra Muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas, kuris taip pat dirba ir rajono Savivaldybės kultūros centre. Komisijos nariu panoro tapti ir vicemeras K. Bartkevičius.
Komisijai aptariant rūmų ateitį, nariai akivaizdžiai pasidalijo į dvi stovyklas. S. Čupkovienės ir K. Bartkevičiaus domėjimasis etatų skaičiumi ir finansavimu sukėlė kultūros darbuotojų bei komisijos narių priešiškumą.
AKTUALIAUSIA PROBLEMA – PINIGAI
Peržiūrėjęs Savivaldybės kultūros centro pajamas ir išlaidas J. Mažeikis padarė išvadą, kad pateikti duomenys atitinka centro realybę. Finansavimą peržiūrėti buvo būtina ir dėl to, kad tvirtinant biudžetą būtų galima orientuotis, kokios pinigų sumos šiemet prireiks rūmams išlaikyti ir veiklai organizuoti. Apytiksliai iš viso rūmams per metus reikėtų 950 tūkst. litų. Planuojama, kad kultūros centrui pavyktų užsidirbti apie 206 tūkst. Lt. Likusią pinigų sumą – 746 tūkst. litų – tektų skirti iš biudžeto.
Direktorė K. Kinčienė sakė, kad dalį pinigų galima užsidirbti iš sutarčių su nuomininkais bei įvairių renginių, šokių organizavimo ir kitiems siūlomų paslaugų.
Prakalbus apie pinigus, mero pavaduotojas V. Bugnevičius pastebėjo, kad valdžia nuolat kultūros darbuotojams duoda mažiau pinigų nei reikėtų.
„Biudžetas turėtų būti tik papildomas pajamų šaltinis, tačiau išeina, kad jis yra pagrindinis, – stebėjosi K. Bartkevičius. – Pernai organizuoti 46 renginiai. Jiems išleista daugiau nei 100 tūkst. litų, rėmėjai skyrė 45 tūkst. litų… O kur panaudotos biudžeto lėšos?“
A. Rupkutė sakė, kad šiuo klausimu vicemeras pats iškėlė problemą: biudžetas pernai renginiams skyrė tik 60 tūkst. litų.
Pagal skiriamų pinigų sumą renginiams vienam gyventojui tenka 90 centų. V. Bugnevičius pridūrė, kad iš biudžeto pinigų skiriama etatams ir patalpoms išlaikyti. Pasak J. Mažeikio, šalyje mažeikiškiai pagal finansavimą užima vieną žemiausių vietų.
A. Rupkutė sakė, kad daugelyje miestų kultūros centrai išlaikomi iš biudžeto. Kur veikia viešosios įstaigos, ten nuostolingi renginiai neorganizuojami, tad patenkinami ne visų žmonių poreikiai.
NUOMININKŲ LIKIMAS NEAIŠKUS
Komisija svarstė, ką reikės daryti su rūmų patalpų nuomininkais. Kai kurie jų, nesulaukę derybų dėl pastato pirkimo atomazgos, išsikėlė. Kiti gyvena kamuojami nežinomybės.
Pasak K. Kinčienės, su daugelio nuomininkų pavyko rasti bendrą kalbą. Nuomininkų problemą reikėtų spręsti nedelsiant, nes daugelis sutarčių baigiasi būtent šiemet.
Pasak kultūros centro direktorės, kai kurių nuomininkų vis dėlto gali tekti atsisakyti, nes trūks patalpų kultūros darbuotojams.
Komisijos nariai sutarė, kad visas sutartis turėtų peržiūrėti juristai, taip pat visiems nuomininkams turėtų būti nustatyta vienoda nuomos kaina.
Šiuo metu jos svyruoja nuo kelių litų iki tūkstančių.
K. Kinčienė susirūpinusi ir ištuštėsiančiomis patalpomis buvusiame „Oruvos“ pastate.
Anot jos, šį klausimą reikėtų spręsti nedelsiant, nes priešingu atveju patalpas užims „bomžai“. Viena iš svarstytų išeičių – patalpas išnuomoti.
Savivaldybės administracijos direktoriaus bus prašoma kuo greičiau paskelbti nuomos konkursą. Kultūros centras galutinai persikraustyti negali, kol nebus sudarytos sutartys su nuomininkais bei neišaiškės finansavimas.
Pasak direktorės, centras į naujas patalpas būtinai turi persikelti per pirmąjį šių metų ketvirtį, tada jie pajėgtų išgyventi ir iš dabar gaunamų lėšų.
UŽVIRĖ AISTROS
J. Mažeikis persakė kultūros centro direktorės prašymą, kad be papildomų santechniko ir staliaus etatų naujajame pastate jie neišsiverstų. Vėliau kalbėta ir apie kitus etatus. Kultūros centro direktorė teigė, kad visi jie yra būtini.
Komisijos posėdyje ne kartą buvo minimi gandai bei besipinantys įvairių grupių interesai. „Nesinori murkdytis purvyne“, – kultūros darbuotojus stojosi ginti M. Januška. Priešiškai nusiteikusį K. Bartkevičių jis bandė paegzaminuoti, prašydamas atsakyti, ar žino, kokį titulą yra laimėjęs kultūros centras (antroji vieta respublikos kultūros centrų apžiūroje – aut. past.)
Įsikarščiavęs vicemeras galiausiai neištvėrė: „Nenorėjau kalbėti apie kultūros kokybę. Nesipūskite, bet vadybos jums trūksta. Matau nemažai neigiamų dalykų jūsų darbe. Ir ne tik aš, bet ir daugiau verslininkų. Keiskitės, arba būsite pakeisti!“
K. Kinčienė replikavo, kad verslininkai nežino tikrųjų žmonių poreikių ir siūlė vicemerui renginių metu pabūti užkulisiuose.
S. Čupkovienė taip pat kultūros renginiuose pasigedo naujovių bei dinamikos, tuo tarpu M. Januška kultūros darbuotojus gyrė.
Įsikarščiavusią trijulę pradėjo raminti G. Šmaižys, siūlęs naujiesiems rūmų šeimininkams nustatyti valdas, o tada pagalvoti apie veiklos strategiją.
„Iš ataskaitos matome, kad kultūros centro užsidirbamos lėšos auga. Direktorė nervinasi, nes nebežino, kaip daugiau užsidirbti pinigų“, – sakė jis.
„Jei reikalaujama renginių kokybės, turėtų būti ir atitinkamas finansavimas. Kultūros darbuotojai, dažnai atsiduriantys prašytojų vaidmenyje, ne itin gerai jaučiasi. Po 25 darbo metų ir aš norėčiau geresnių darbo sąlygų, nors šiandien man dar niekas nesakė, ar rūmuose man atsiras vietos“, – sakė R. Grušas. Jis nepritarė viešosios įstaigos kūrimui, nes tai, jo manymu, sužlugdytų kultūrą.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
