NATO viršūnių susitikimas Vilniuje: parama Ukrainai, padėkos Lietuvai

Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas, į kurį susirinko didžiausią politinę galią pasaulyje turintys asmenys. Šis susitikimas įvardijamas kaip didžiausias ir svarbiausias renginys Lietuvos istorijoje.
NATO viršūnių susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta kariaujančiai Ukrainai ir Aljanso saugumo stiprinimui.

V. Zelenskis: „Ačiū, Lietuva, labai ačiū“

Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje vykusiame renginyje „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ pasirodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jį pasitiko tūkstančiai lietuvių ir įspūdinga Lietuvos bei Ukrainos vėliavų jūra.
Tai išvydęs V. Zelenskis tarė: „Aš – namie!“
Savo kalbą Ukrainos prezidentas tęsė padėkodamas mūsų šaliai, jos prezidentui Gitanui Nausėdai ir visiems lietuviams, kurie palaiko ir remia Ukrainą, savo namuose priglaudė ukrainiečius, bėgančius nuo karo.
„Ačiū jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir už jūsų labai aiškią, drąsią poziciją, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse įrodo, kad mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins savo bei jūsų laisvę“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos laisvės simboliu tapęs V. Zelenskis Lietuvai atvežė neeilinę dovaną – Ukrainos karinę vėliavą iš Bachmuto.
„Šita mūsų vėliava reiškia, kad niekada niekada daugiau nebus jokių deportacijų iš Baltijos šalių į Sibirą. Niekada nebus Lenkijos padalijimo. Niekada niekas nežemins Vengrijos. Niekada niekas nematys tankų Prahoje. Nebus jokio Žiemos karo Suomijoje. Niekada nebus daugiau okupuotos Europos“, – tvirtino V. Zelenskis, kalbą užbaigdamas tuo, kad ne tik NATO aljansas apsaugotų kariaujančią Ukrainą, bet ir Ukraina prisidėtų prie dar stipresnio ir galingesnio NATO.

Paskutiniai Ukrainos lyderio ištarti žodžiai buvo lietuviški: „Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai!“

Ukrainos įstojimas į Aljansą nepatvirtintas

Į Vilnių susirinkę pasaulio lyderiai diskutavo dėl Ukrainos galimybės įstoti į NATO. JAV ir Vokietija priešinosi tvirtam įsipareigojimui, akcentuodami galimą karą su Rusija, tačiau NATO Rytų flango šalys buvo priešingos pozicijos – išreiškė palaikymą Ukrainos prisijungimui prie Aljanso, teigdamos, kad tai sustabdys kariaujančią Rusiją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė: „Dabar skubiausia užduotis yra užtikrinti, kad Ukraina išliktų suverenia, nepriklausoma valstybe Europoje.“
Po ilgų derybų buvo priimtas sprendimas – Ukrainai siūloma pagalba modernizuojant kariuomenę ir raginama atsisakyti įstojimo į NATO veiksmų plano. Pažadėta pakviesti Ukrainą į NATO ateityje, kai tam pritars visi sąjungininkai ir bus įvykdytos sąlygos. Viena jų – karo pabaiga.
Patvirtinta tolesnė parama Ukrainai: Vokietija paskelbė naują paketą, Prancūzija pažadėjo tiekti ilgojo nuotolio raketas.

Kiti pirmosios dienos akcentai

Po penkias valandas trukusių derybų galiausiai buvo patvirtinta Švedijos narystė NATO. Turkija pritarė šiam sprendimui.
Į Vilnių atvykęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau liepos 11 d. pranešė apie Kanados ambasados atidarymą Vilniuje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė: „Ambasados atidarymas ir ambasadorės, reziduojančios Lietuvoje, paskyrimas yra svarbus naujas etapas Lietuvos ir Kanados dvišaliuose santykiuose. Mūsų valstybes siejantis bendras įsipareigojimas demokratinėms vertybėms ir transatlantinio ryšio stiprinimui yra tvirtas pagrindas toliau plėtoti bendradarbiavimą.“
JAV lyderis Joe Bidenas patvirtino įsipareigojimus dėl Baltijos šalių gynybos: „Įvertiname NATO 5-ąjį straipsnį pažodžiui: Kiekvieną NATO centimetrą giname visi.“

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris įvardijo dvi pagrindines grėsmes – Rusiją ir teroristines grupuotes. Jis akcentavo: „Jau turime planų savo Aljanso gynybai. Kiekvienam coliui.“
NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo teigimu, pagal naujuosius planus Aljansas įsipareigoja turėti 300 tūkst. aukštos parengties karių, taip pat reikšmingą oro ir jūrų galią, o tvirtam atgrasymui ir gynybai reikia tvirtos pramoninės bazės.

Pažadai Ukrainos saugumui ir dėmesys rytams

Antrąją NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dieną įvyko pirmasis NATO ir Ukrainos tarybos posėdis. Po jo JAV prezidentas sakė: „Visos sąjungininkės sutinka, kad Ukrainos ateitis – NATO. <…> Visos sąjungininkės sutinka panaikinti reikalavimą dėl Ukrainos narystės veiksmų plano ir sukurti kelią į narystę, kol Ukraina toliau darys pažangą vykdant būtinas reformas.“

Didžiojo septyneto (G–7) šalys įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, siekdamos padėti jai kovoti su Rusijos pajėgomis ir sustabdyti tokio karo pasikartojimą.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos delegacija iš šio NATO viršūnių susitikimo namo veža „reikšmingą saugumo pergalę“.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda kvietė visus pasidžiaugti, kas buvo pasiekta šio NATO susitikimo metu: „Nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas galėjo būti nepasiektas.“

Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną buvo skirtas dėmesys Rytams – Kinijos ir Šiaurės Korėjos galios didėjimui ir galimai grėsmei. Pažymėta, kad tai, kas vyksta Europoje, gali prasidėti ir Rytuose, todėl NATO aljansui svarbu būti vieningam ir nuosekliai bendradarbiauti su Ramiojo vandenyno demokratinėmis šalimis.

J. Bidenas: „Priminkite pasauliui viltį, kurią Lietuva įkūnija“

Dviejų dienų NATO viršūnių susitikimą Vilniuje trečiadienio vakarą vainikavo vieno stipriausių politinių lyderių – JAV prezidento J. Bideno – kalba. Jo paklausyti į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą susirinko tūkstančiai žmonių, kurie laukė kilometrinėje eilėje dėl galimybės viską išgirsti gyvai.
Savo kalbą JAV lyderis pradėjo nuo Lietuvos kruvinos ir žiaurios kovos už laisvę.

„Jūs parodėte pasauliui, kad kartu susibūrusių žmonių jėgos neįmanoma užgniaužti. Kartu su broliais ir sesėmis iš Estijos ir Latvijos jūs padėjote užbaigti padalijimų erą per ryšių galią. Baltijos kelias, ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu. Vėliau, kai sovietų tankai vėl bandė užgniaužti jūsų nepriklausomybę, Vilniaus žmonės tarė: „Ne, ne, ne.“ Ir 1991-ųjų sausį tūkstančiai neginkluotų, bet nenuolankių piliečių patys išėjo, stovėjo it vienas gindami televizijos bokštą, gynė laisvę“, – pažymėjo JAV prezidentas.

J. Bidenas teigė, kad JAV negali klestėti be saugios Europos, taip pat pabrėžė NATO stiprybę: „Mus vienija demokratinės vertybės ir šventa priesaika – vieno užpuolimas yra visų užpuolimas. Nes kiekviena NATO narė žino, kad mūsų žmonių valios ir mūsų vienybės negalima užgniaužti.“

JAV prezidento teigimu, Lietuva ir Baltijos šalys visuomet buvo vienos aršiausių kovotojų už Ukrainą: „Iš jūsų taip ilgai buvo atimta laisvė, daugelis iš jūsų, kurie esate vyresni, gerai žinote, kokia brangi yra galimybė patiems kurti savo ateitį. Brangi žmonėms visur, ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje, Moldovoje, Sakartvele. Visose pasaulio vietose, kur žmonės kovoja, kad būtų išgirsti. Todėl mano žinia jums – darykite tai ir toliau. Priminkite pasauliui viltį, kurią Lietuva įkūnija.“
Karolina Balčiūnaitė