Pamenu, kaip Kaune vaikščiodamos su drauge atkreipėme dėmesį į batų parduotuvę „Batas“. „Na ir kūrybingas pavadinimas“, – tuomet juokavome. O kartą Mažeikiuose, aptikusi tokią pat parduotuvę, pavadintą „Nebasas“, pagalvojau: štai kaip stilingai, vaizdingai ir kartu paprastai galima pasakyti.
Vis dėlto abu šie pavadinimai turi šį tą bendro – jie yra simboliniai. Simboliniai pavadinimai – tai vardai, kuriuose žodžiai ar jų junginiai vartojami perkeltinėmis reikšmėmis kaip sutartiniai žodiniai ženklai. Jie rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Štai dar keli pavyzdžiai: akcinė bendrovė „Kaitra“, asociacija „Kedras“, kredito unija „Beržas“.
Įprasčiausi yra vienažodžiai simboliniai vardai, daromi iš vietovardžių, žmonių vardų, mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų, abstrakčios reikšmės daiktavardžių: „Sedula“, „Nektaras“, „Tulpė“, „Aušra“.
Pažymėtina, kad simboliniai vardai nedaromi iš steigėjo ar savininko pavardės, sakykime, netinka akcinė bendrovė „Broliai Vaičiuliai“. Su savininko pavarde kuriami tik tiesioginės reikšmės pavadinimai – Brolių Vaičiulių akcinė bendrovė.
Tačiau simbolinį, arba netiesioginės reikšmės, pavadinimą galima sudaryti iš bet kokio žmogaus (taip pat ir iš savininko) vardo: pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Sabinos konsultacija“.
Kaip jau užsiminta, būna ir pavadinimų, kuriuos sudaro tiesioginės reikšmės žodžiai. Tokie vardai vadinami gimininiais. Jie reiškia bendrinį įmonės (įstaigos ar organizacijos) vardą ir rodo jos veiklos sritį, pobūdį. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas, Rašytojų sąjungos leidykla, Jurkaus veterinarijos vaistinė. Šie pavadinimai rašomi didžiąja raide ir neskiriami kabutėmis.
Svarbu ir tai, kad pavadinimų, sudarytų iš tiesioginės reikšmės žodžių, negalima paversti simboliniais, su kabutėmis rašomais vardais: neteisinga būtų „Vilniaus bankas“ (turi būti Vilniaus bankas), arba „Joniškio pieninė“ (tiesiog Joniškio pieninė). Tačiau simbolinius vardus galima daryti iš junginių, turinčių žodį, reiškiantį ne įmonės bendrinį vardą, o šiaip veiklos objektą ar rezultatą. Taip sudarytas jau minėtas batų parduotuvės pavadinimas „Batas“. Dar keli pavyzdžiai – „Vilniaus baldai“, „Biržų pienas“, „Utenos gėrimai“.
Tiek šalia simbolinių, tiek gimininių pavadinimų gali būti žodžių, nurodančių įmonės rūšį: akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, savivaldybės įmonė ir pan. (arba jų santrumpos). Pavyzdžiui: akcinė bendrovė „Žiemys“, futbolo klubas „Atmosfera“, Biržų akcinė pieno bendrovė, AB Lietuvos paštas.
Svarbu pažymėti, kad kai šalia yra įmonės rūšį nurodantys žodžiai (ar jų santrumpos), simbolinių vardų nelinksniuojame. Pavyzdžiui: FK „Atmosfera“ įveikė turnyrinės lentelės kaimynę FK „Garliava“. (Tačiau: „Atmosfera įveikė Garliavą.“) O gimininiai (arba tiesioginės reikšmės) žodžiai sakinyje linksniuojami ir tuomet, kai šalia – rūšį nurodantys žodžiai ar jų santrumpos: AB Lietuvos pašte galima užsiprenumeruoti laikraščių ir kitų periodinių leidinių.
Taigi, posakis „Kaip pavadinsi, nepagadinsi“ – ne visuomet tiesa. Kurdami vardus, pavadinimus būkime kūrybingi ir išmintingi. Bei nepamirškime jų taisyklingai užrašyti.
Parengė Martina Ruginytė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
