Neįgaliųjų įvaža – trukdis gyventojams?

Sodų g. 11-ojo namo gyventojai įsitikinę, kad įvaža neįgaliesiems ne tik užims pusę kiemo, bet ir trukdys automobiliams išvažiuoti iš aikštelės. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Sodų gatvės namo gyventojai ketina kreiptis į aukštesnes instancijas dėl kieme, prie laiptinės, statomos pernelyg didelės, anot jų, įvažos neįgaliesiems.
Savivaldybės specialistai tvirtina: viskas daroma pagal numatytus reikalavimus, kurių keisti negalima, todėl gyventojų priekaištai nepagrįsti.

Pasipiktino dydžiu

Prie Sodų gatvės 11-ojo namo laiptinės praėjusią savaitę buvo pradėta statyti įvaža neįgaliesiems. Šio įrenginio prireikė vienam iš namo gyventojų, mažeikiškiui Alvydui. Vyriškis yra netekęs  vienos kojos, todėl įvažiuoti į laiptinę vežimėliu jam yra būtina.
„Man šis takas būtinas, bet tikrai ne toks didelis. Puikiai užvažiuočiau ir mažesniu, ir truputį statesniu.
Nežinau, kas šį taką projektavo, bet net ne specialistui matyti, kad jis trukdys išvažiuoti automobiliams iš stovėjimo aikštelės vietos, skirtos žmonėms su negalia“, – neslėpė apmaudo Alvydas, kalbėdamasis su „Santarve“.
Kieme susirinkę gyventojai patys matavo ir dėliojo, kokios įvažos žmogui su negalia užtektų.
„Kai buvo kalbama apie įvažos įrengimą, Savivaldybės specialistai mums garantavo, kad ji bus apie trijų su puse, keturių metrų. O pradėjus darbus paaiškėjo, kad įvaža dvigubai didesnė. Turbūt kažkam prireikė statyti ją didesnę, kad galėtų paimti kuo daugiau pinigų“, – pasipiktinimo neslėpė Irena, viena iš namo gyventojų.
Moteris „Santarvei“ sakė, kad įvaža žmogui su negalia sukels dar daugiau nepatogumų, nes šis įrenginys bus gana aukštas ir beveik sieks jos buto balkoną.
Kai kurie namo gyventojai karčiai juokavo, kad kieme turės nuosavą „Palangos tiltą“.
Mažeikiškiai priekaištų negailėjo ir dėl pradėtų statybos darbų saugos: į betoną įmūryti metaliniai strypai beveik dvi paras buvo palikti likimo valiai, neaptverti ar kaip nors kitaip nepažymėti. Jie tamsoje buvo visiškai nematomi.

Parašų nerinko

Sodų gatvės 11-ojo namo gyventojai teigė, kad jų sutikimo minėtam įrenginiui statyti niekas neprašė ir raštiško sutikimo jie niekam nėra davę.
„Santarvei“ paskambinus į namą administruojančią įmonę UAB „Tavo pastogė“, Zita Samušienė, laikinai einanti vadovės pareigas, sakė, kad net nežinojusi, jog jau prasidėjo statybos darbai.
„Dar vasarą buvo kalbėta su gyventojais apie tokios įvažos statybos galimybes. Mūsų įmonė svarstė galimybę pati šį užvažiavimą pastatyti, bet suskaičiavus, kiek tam reikės lėšų, sumanymo buvo atsisakyta. Todėl viskas ir baigėsi tik kalbomis, įvažos įrengimo darbus atlikti apsiėmė Savivaldybė“, – paaiškino Z.  Samušienė.
Jos teigimu, nėra jokio dokumento, liudijančio, kad buvo vykdyta gyventojų apklausa.
„Tuomet, kai buvo kalbama su gyventojais, aš dar direktorės pareigų nėjau, todėl tiksliai pasakyti, kaip kas buvo, sunku. Tačiau peržiūrėjusi dokumentus, jokio rašto dėl gyventojų sutikimo neradau. Gal Savivaldybė ir turi, bet pas mus tikrai nėra“, – sakė Z. Samušienė.

Tvirtina sutikimą turintis

Savivaldybės statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas „Santarvei“ tvirtino, kad gyventojų sutikimas įvažai statyti yra gautas. Esą gyventojų sutikimu pasirūpinti buvo įpareigota „Tavo pastogė“.
„Mes gavome oficialų raštą, kad gyventojai nusprendė, jog įvaža turi būti būtent toje vietoje, kur ir yra statoma dabar. Nors pagal pradinį sumanymą, ji galėjo būti statoma priešingoje pusėje“, –  „Santarvei“ paaiškino R. Štakonas.
Pasak pašnekovo, gyventojų priekaištai dėl per didelės įvažos neįgaliesiems esantys nepagrįsti, nes yra numatyti tam tikri normatyvai, kurių laikantis ji privalo būti statoma.
„Kol kas žmogus su negalia dar gali užvažiuoti ir mažesniu, statesniu tiltu, bet kas bus vėliau, po kelerių metų? Įvažos neįgaliems žmonėms statomos mažiausiai dešimčiai metų“, – paaiškino R. Štakonas. Todėl, pasak specialisto, vertėtų galvoti ne tik apie šią dieną, bet pamąstyti ir apie ateitį.
R. Štakonas įsitikinęs, kad mažeikiškių nepasitenkinimas dėl sumažėjusio kiemo ir dėl neįgaliųjų automobilių statymo vietos taip pat nepagrįstas.
„Ženklą, žymintį neįgaliųjų stovėjimo vietą, perkelti į kitą vietą yra lengviau nei kitą vietą rasti įvažai“, – įsitikinęs valdininkas.
Pasak jo, buvo ieškota įvairių galimybių ir variantų, kol buvo pasirinktas dabartinis. Todėl jis nematantis galimybės ką nors keisti.

Įmonę įspėjo

R. Štakonas sutiko tik su vieninteliu Sodų g. gyventojų išsakytu priekaištu – dėl darbų saugos nesilaikymo.
„Bendrovė RDA buvo perspėta dėl neaptvertų ir nepažymėtų metalinių strypų. Tačiau bausti jos už šį pažeidimą mes negalime, nes tai ne mūsų kompetencija“, – paaiškino R. Štakonas.
Gavę įspėjimą minėtos įmonės darbuotojai netrukus strypus aptvėrė, kad žmonės tamsoje nesusižalotų.
Bendrovės RDA vadovas Romualdas Čiapas tvirtina, kad įvažas žmonėms su negalia stato ne vienerius metus, bet iki šiol jokių nesusipratimų su gyventojais nėra buvę.
„Mes vykdome sutartinius įsipareigojimus. Tai yra dirbame pagal su Savivaldybe pasirašytą sutartį. Mes esame statybininkai, gauname projektus ir juos įgyvendiname, priešingu atveju gresia baudos. Kad gyventojai negalės su mašinomis išvažiuoti, čia jau ne mūsų problema. Mes statome taip, kaip yra nurodyta dokumentuose, pagal visus reikalavimus“, – paaiškino R. Čiapas.
Apie griežtus reikalavimus „Santarvei“ kalbėjo ir R. Štakonas.
„Įvaža statoma vykdant programą „Būsto (aplinkos) pritaikymas neįgalių žmonių poreikiams“. Todėl būtina laikytis nurodymų ir tam tikrų reikalavimų. Šiais metais šiai programai skirta daugiau nei 88 tūkst. litų. Už juos neįgaliesiems bus pritaikyti šeši butai. Likus šiek tiek pinigų po rangos darbų pirkimo, svarstoma galimybė pritaikyti dar vieną gyvenamąjį būstą“, – informavo vedėjo pavaduotojas.

Prieštarauja ne visi

Gyventojų ginčą su Savivaldybės specialistais dėl neįgaliųjų įvažos stebėjo ir Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Edvardas Najulis. Tačiau vyriškis tvirtina negalįs kištis į statybų procesus.
„Aš esu Neįgaliųjų reikalų departamento atstovas ir galiu tik iš šalies stebėti, kas vyksta. Be abejo, rašydamas ataskaitą departamentui galėsiu pažymėti, kad buvo iškilę sunkumų ir nesutarimų tarp gyventojų ir Savivaldybės atstovų bei darbų rangovo“, – sakė E. Najulis.
Jo teigimu, kalbėta su gyventojais buvo ne kartą, ir tokio pasipriešinimo statyboms anksčiau nebuvę.
Kad ne visi gyventojai priešinasi įvažos statybai, „Santarvei“ teigė ir Z. Samušienė.
„Vasarą, kuomet buvo kalbama su šio namo gyventojais, kai kurios moterys kaip tik pageidavo, kad užvažiavimas būtų kuo ilgesnis ir atstotų tvorą“, – prisiminė Z. Samušienė. Pasak jos, šis įrenginys užstotų žaliąją veją nuo nedrausmingų pėsčiųjų, kurie, norėdami kirsti kampą, vos išėję iš laiptinės eina per žolyną.
„Taip pat jos tikėjosi, kad įvaža pastos kelią ir vairuotojams, kurie savo automobilius stato tiesiai po butų langais. Be to, kai veja bus apsaugota, moterys sakė galėsiančios pasisodinti ne tik gėlių, bet ir kitų augalų“, – prisiminė Z. Samušienė.