Darbas be sutarties, atlyginimas, mokamas „juodais“ pinigais, – tai vis dar išlieka dalies Lietuvos žmonių kasdienybe. Problemą priminė Kaune vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu kilęs skandalas, kai, iš arenos pašalinus čempionate dirbusią merginą, tyrimo dėl galimai nelegalaus darbo ėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai.
Inspekcijos specialistų „Santarvei“ pateikti duomenys rodo: nelegalaus darbo atvejų fiksuojama ir Mažeikių rajone.
Tendencijos panašios
VDI Komunikacijos skyriaus „Santarvei“ pateiktais duomenimis, situacija dėl nelegalaus, neregistruoto darbo Mažeikių rajone pastaruosius trejus metus yra panaši kaip ir kaimyniniame Telšių rajone.
Per 2021–2023 m. mūsų rajono teritorijoje iš viso buvo užfiksuoti 33 nelegalaus ir neregistruoto darbo atvejai: 2021 m. – 10, 2022 m. – 11, 2023 m. –12. Palyginimui: Telšių rajone per 2021–2023 m. fiksuoti 44 atvejai.
„Mažeikių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia nelegalaus darbo atvejų nustatoma statybos ir statybos apdailos sektoriuje. Iš minėtų 33 atvejų 21 nelegalaus darbo atvejis užfiksuotas statybos sektoriuje. Tokių atvejų nustatyta ir restoranų veiklos, mažmeninės prekybos, metalo gamybos sektoriuose“, – rašoma VDI Komunikacijos skyriaus „Santarvei“ parengtuose atsakymuose.
Darbdaviai „auklėjami“ baudomis
Po Kaune kilusio skandalo VDI išplatino priminimą, kad nelegalus ir nedeklaruotas darbas užtraukia baudas, o nelegaliai dirbantys asmenys pirmiausia daro didelę žalą patys sau: mažėja arba visiškai prarandama didžioji dalis jų socialinių garantijų.
Toks darbas tiesiogiai lemia ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybę – ji prastėja, o tai turi įtakos sąžiningai dirbantiems darbdaviams, kurie darbo rinkoje dalyvauja iškreiptos konkurencijos aplinkoje, nepasitikėdami pačia valstybe.
Nelegalus darbas atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) užtraukia 1000–5000 eurų baudas. Už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą galima „užsidirbti“ 5000–6000 eurų baudą.
Darbdaviui – juridiniam asmeniui – skiriama 868–2896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia 2 896–5 792 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pasitelkiama ir kitokių priemonių
Nedeklaruotu darbu vadinami tokie atvejai, kai nežymimas dirbtas laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant jų nustatyta tvarka, taip pat neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
Tokia darbo forma užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų. Bauda darbdaviui – juridiniam asmeniui – siekia 200–600 eurų.
Be tiesioginės įstatymą pažeidusių subjektų atsakomybės, taikomos ir papildomos priemonės kovai su darbo šešėliu: neišduodami leidimai gyventi, neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, suteikiamas nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas, o tai reiškia, kad įmonė netenka galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nesuteikiamas paramos gavėjo statusas.
Pasak VDI specialistų, nelegalaus ir neregistruoto darbo atvejai dažniausiai fiksuojami neplaninių patikrinimų metu, tai yra, gavus informaciją iš pranešėjų bei kitų institucijų. Iš Mažeikių rajone 2021–2023 m. fiksuotų 33 atvejų tokių buvo 17.
