Į paskutinį šios kadencijos Savivaldybės tarybos posėdį susirinkę politikai nepritarė atnaujintam Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planui 2022–2026 m.
Pagrindinis šio plano pakeitimas – planuojamas Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymas. Ši švietimo įstaiga du trečdalius mokinių dabar atsiveža iš viso rajono.
Švietimo įstaigų tinklo optimizavimas vyksta nuolat, 2019–2023 m. kadencijos Tarybos narių sprendimu, dėl vaikų trūkumo buvo uždarytos keturios kaimo mokyklos.
Mokyklų stebėjimas ar jų likimo klausimas paprastai būna įtrauktas į švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą.
Tokie mūsų savivaldybės veiksmai bei dokumentai reikalingi norint gauti finansavimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Europos Sąjungos fondų ir įgyvendinti švietimo įstaigoms naudingus projektus.
Iškilo grėsmė finansavimui?
Tarybai buvo pateiktas pakoreguotas Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas 2022–2026 m. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo politikus: jei nebus pavirtintas Švietimo įstaigų pertvarkos planas, mūsų rajono švietimo įstaigoms gali būti užkirstas kelias dalyvauti projektuose, sumažintas valstybės finansavimas.
Šiuo metu aštuonios rajono mokyklos: Mažeikių Merkelio Račkausko ir Gabijos gimnazijos, Sedos Vytauto Mačernio ir Viekšnių gimnazijos, Kalnėnų, „Ventos“, Pavasario ir Senamiesčio progimnazijos – dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje ir gali gauti apie 2,4 mln. eurų investicijų, skirtų mokymosi kokybei, mokymo aplinkai, pedagogų kvalifikacijai gerinti bei kitoms reikmėms. Kiekviena mokykla yra parengusi ir jau pristačiusi detalius planus, kaip numatoma įgyvendinti šio projekto tikslus, kokie yra įstaigų poreikiai bei uždaviniai numatytiems tikslams pasiekti.
Tūkstantmečio mokyklų programa mūsų rajone orientuota į 5–10 klasių mokinių pažangos siekius, kad būtų galima sumažinti mokinių pasiekimų atotrūkį, sukurti optimalias, integralias ir kokybiškas ugdymosi sąlygas.
Programa siekiama, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Valstybės ir ES fondų lėšomis planuojamas nuoseklus, laipsniškas visų šalies mokyklų atnaujinimas. Savivaldybės turi įvertinti švietimo įstaigų tinklą, neinvestuoti į mokyklas, kurios neturi perspektyvų.
Neatitinka keliamų reikalavimų
Paskutiniame šios kadencijos Savivaldybės tarybos posėdyje dėl patikslinto Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano, pagal kurį dėl mokinių trūkumo galimas Užlieknės pagrindinės mokyklos uždarymas, kilo daug diskusijų. Posėdyje pasisakė ne tik Tarybos nariai, bet ir į jį atvykę mokyklos bendruomenės atstovai.
Sprendimo projektą pristatęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus akcentavo, kad tvirtinamas tik pertvarkos planas, ne mokyklos uždarymas. Kita vertus, vedėjas neslėpė, kad Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano komisija priėjo prie išvados, jog Užlieknės pagrindinė mokykla neatitinka keliamų reikalavimų švietimo įstaigoms.
„Kiekviena ugdymo įstaiga turi priskirtą teritoriją, iš kurios vaikai eina į tą mokyklą. Mokykla gali priimti vaikus ir iš kitos teritorijos, tačiau viskam yra ribos. Pagal mokinių registrą matome, kad Užlieknės mokykloje vietinių vaikų yra 10. Tiesa, mokyklos laikinoji direktorė mums pateikė savo raštą ir surašė visus, kurie yra priskirti Užlieknės pagrindinės mokyklos teritorijai. Tokių yra 17. Mes dėl to nesiginčijame“, – Tarybos posėdžio metu kalbėjo A. Stonkus, priminęs, kad mokyklą, kuri neturės 60 mokinių, nuo kitų mokslo metų gali tekti uždaryti arba prijungti prie didesnės mokyklos.
Dauguma mokinių atvežama
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas politikus informavo, kad apie 40 vaikų į Užlieknės pagrindinę mokyklą yra atvežama iš kitų teritorijų.
„Pati mokykla organizuoja atvežimą, išleidžia pinigų. Nebūtų blogai, jeigu vaikai būtų vežami iš gretimų teritorijų. Tačiau kai kurie vaikai atvežami net iš Laižuvos. Tai sveiku protu nesuvokiami dalykai! Vaikas važiuoja 33 kilometrus į mokyklą ir 33 kilometrus atgal – po pamokų. Kada jis gali mokytis, užsiimti kokia nors veikla? – retoriškai klausė A. Stonkus.
Kiti vaikai vežami taip pat nemažą atstumą – iš Mažeikių miesto ir buvusios ETG gyvenvietės.
„Nenorėtume mes jos uždaryti, galvojome apie pradinę mokyklą, bet, deja, problema yra ta, kad mokykloje nėra pradinukų. Skaičiai 1, 2 ar 3 nieko nereiškia. Ir suformuoti klasės praktiškai nėra įmanoma, jeigu mes neatsivežame vaikų. Kitas nuostabą keliantis faktas – tai, kad net 24 Užlieknės kaime gyvenantys vaikai važiuoja į gretimas mokyklas. Vadinasi, jų ir jų tėvų netenkina ugdymo kokybė. Ugdymo kokybė Užlieknės mokyklos netenkina dabar ir mūsų. Mokykla per paskutinius metus nėra padariusi jokios pažangos“, – tvirtino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Kainuoja šimtus tūkstančių
Šį sprendimo projektą svarstant Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, A. Stonkus kalbėjo, kad šiais metais Užlieknės pagrindinę mokyklą baigs 11 dešimtokų, tačiau rudenį neateis nė vienas pirmokas. Jau šiais mokslo metais pagrindinė mokykla neturėjo penktokų.
Pasak vedėjo, nepigus ir Užlieknės pagrindinės mokyklos išlaikymas, prie kurio nemažai tenka prisidėti ir mūsų rajono savivaldybei.
Vedėjas Tarybos narius informavo, kad mokykla iki šiol neturi nuolatinio direktoriaus, nors buvo skelbti trys konkursai. Į vadovo vietą paprasčiausiai neatsirado pretendentų.
„Dabar mokykloje deklaruotų 70 mokinių atneša lėšų praktiškai pusei direktoriaus etato. Tai yra per metus Savivaldybė turi pridėti iš savo lėšų 45 tūkst. eurų tam, kad išlaikytų direktoriaus pareigybę. Pati mokykla mums kainuoja per 548 tūkst. eurų. Iš jų – 332 tūkst. eurų – ministerijos (vadinamojo klasės krepšelio) lėšos, 214 tūkst. eurų – mūsų Savivaldybės lėšos“, – Tarybos posėdžio metu kalbėjo A. Stonkus.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas priminė, kad privalu laikytis priimtų Vyriausybės nutarimų, pagal kuriuos Užlieknės pagrindinė mokykla turi būti uždaryta, nes neatitinka švietimo įstaigai keliamų reikalavimų. Vienas jų – mokykloje turi būti ne mažiau 60 mokinių.
A. Stonkaus teigimu, Užlieknės mokyklai šis skaičius nėra pasiekiamas, nes vietinių mokinių nėra nė dvidešimties, o likusieji – apie 40 – yra atvežami. Kitais mokslo metais esą mokinių atvežimas bus griežtai kontroliuojamas, tad šis skaičius gerokai sumažės.
A. Stonkaus teigimu, norint palikti Užlieknės pagrindinę mokyklą, nepaisant vyriausybės nutarimų, Savivaldybė turėtų ją visiškai išlaikyti savo lėšomis.
Suabejojo reikalingumu
Tarybos posėdyje jos narys Virginijus Sungaila suabejojo Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano komisijos darbo kokybe ir teigė, kad posėdžių galėjo būti organizuota daugiau, be to, jis neradęs jokių protokolų. Tarybos narys pareiškė, kad visą atsakomybę dėl uždaromų mokyklų turėtų priimti asmeniškai A. Stonkus.
A. Stonkus, atsakydamas politikui, pastebėjo, kad kaip valstybės tarnautojas jis nei uždaro mokyklų, nei jas atidaro, tai daro Savivaldybės taryba, priimdama atitinkamus sprendimus.
O Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano komisijos, jo žodžiais, pageidavo patys politikai, nes norėjo dalyvauti šiuose procesuose, diskutuoti ir viską žinoti.
Į Tarybos narės Odetos Jasmontienės klausimą dėl vaikų vežiojimo: „Galbūt į Užlieknės pagrindinę mokyklą atvežami vaikai, kurie į miesto mokyklas yra nepriimami?“ – A. Stonkus atsakė, kad mokyklos privalo priimti visus vaikus, gyvenančius joms priskirtose teritorijose.
Pasisakė bendruomenė
Į paskutinį šios kadencijos Tarybos posėdį atvyko ir Užlieknės pagrindinės mokyklos atstovai – mokinių tėvai, mokytojai. Tėvai tvirtino, kad jie patys pasirenka, kur jų vaikams yra geriau mokytis. Viena iš mamų kalbėjo Užlieknės pagrindinę mokyklą pasirinkusi dėl to, kad jos vaikas turi raidos sutrikimų ir didelėje miesto mokykloje negalėjo mokytis.
Mokytojos teigė, kad Užlieknės mokykla turi pakankamai mokinių, išsilaiko iš ministerijos skiriamų lėšų. „Nereikia Užlieknės pagrindinės mokyklos daryti kažkokiu monstru, ryjančiu Savivaldybės lėšas“, – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui oponavo viena iš pedagogių.
Mokyklos darbuotojos klausė: „Jei privalu laikytis teritorinės priklausomybės mokyklai, kodėl leidžiama daugiau nei dvidešimčiai Užlieknės kaimo mokinių išvažiuoti į kitas mokyklas, nes tai juk taip pat kainuoja nemažus pinigus?“
„Pas mus dirba kvalifikuoti mokytojai, turi kategorijas. Tik kad mūsų vaikų akademiniai gabumai silpnesni ir ne mes jų ieškome, o jie mūsų ieško“, – kalbėjo viena iš Užlieknės pagrindinės mokyklos atstovių. Ji priminė, kad Švietimo įstatyme sakoma, jog mokiniai turi teisę rinktis mokyklą pagal savo poreikius, akademinius gabumus, tad valdžia negali nurodyti, kokią mokyklą vaikas turi lankyti.
Mokyklos atstovės sakė, kad vaikai iš Laižuvos vežami, nes, šeimai persikėlus į Laižuvą, jie panoro toliau lankyti tą pačią mokyklą, prie kurios yra pripratę.
Užliekniškių pedagogių teigimu, jei nebūtų viešai kalbama apie galimą mokyklos uždarymą, ji turėtų dvigubai daugiau mokinių, nei dabar turi. Nors jų ir dabar pakanka, kad mokykla sėkmingai toliau gyvuotų. Vaikai, kuriems mokytis yra sunkiau ar kurie nepritampa miesto mokyklose, Užlieknėje randa sau vietą, sėkmingai mokosi, o vėliau sėkmingai įsilieja į gyvenimą, darbo rinką.
Tik pagalbos imitacija?
Išklausęs mokytojų ir tėvų pasisakymus Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus suabejojo, ar viskas yra taip, kaip jie sako.
Jam kelia abejonių ir tai, kad specialiųjų poreikių turintys ar sunkiau besimokantys vaikai gauna reikalinga kvalifikuotą pagalbą.
„Kokią pagalbą gali suteikti logopedas, jeigu jis iš krepšelio gauna 0,11 etato, o iš Savivaldybės – 0,09? Apie kokią pagalbą vaikui galime kalbėti, jei specialusis pedagogas iš Savivaldybės gauna 0,35 etato, o iš ministerijos – dar 0,11 etato? Socialinis pedagogas iš Savivaldybės – 0,28 etato ir iš ministerijos – 0,22 etato. Čia tik pagalbos imitacija“, – tvirtino A. Stonkus.
Nerimą keliantis sprendimas
Po karštų emocingų diskusijų buvo pereita prie balsavimo. Balsuodami dėl Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano 2022–2026 m. patikslinimo 12 Tarybos narių pasisakė už, 10 susilaikė, 3 – prieš, vienas nebalsavo.
Sprendimas nebuvo priimtas.
Po Tarybos posėdžio A. Stonkus „Santarvei“ sakė, kad kol kas neaišku, kokių pasekmių turės toks politikų sprendimas.
Didžiausią nerimą jam kelia Tūkstantmečio mokyklų projektas, kuriame dalyvauja daug mūsų rajono mokyklų. Laiku nepatvirtinus Mažeikių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano su pakeitimais, mūsų rajonas gali netekti milijoninių investicijų į švietimo įstaigas.
A. Stonkus sakė, kad sprendimo projektas bus teikiamas naujos kadencijos Tarybai. Jis tikisi, kad bus gautas pritarimas ir taip išvengta skaudžių pasekmių.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas akcentavo, kad uždarant mokyklas visada kyla didelis mokytojų, mokinių tėvų nepasitenkinimas.
Panašiai, kaip ir dabar, viskas vyko, kai buvo uždaroma mokykla Krakiuose. Skambėjo identiški argumentai, kodėl mokykla turi likti. Tačiau, pasak A. Stonkaus, gyvenimas parodė, kad, nepaisant ginčų, viskas stoja į savo vėžes. Mokiniai pritampa kitose mokyklose ir sėkmingai mokosi, mokytojai randa darbą ir šiuo metu rajone jaučiamas jų stygius.
Nuo 2017 m. uždarytos 6 mokyklos
„Santarvė“ ne kartą rašė apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką. Bene didžiausias mokyklų uždarymo vajus prasidėjo mažėjant vaikų skaičiui ir Savivaldybei įgyvendinant rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2016–2019 m. planą.
Nuo 2017 m. rugsėjo buvo uždaryta Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla, nors, pagal pertvarkos planą, 2019 m. ji turėjo būti pertvarkyta į pradinę. Tais pačiais metais duris užvėrė ir Renavo pradinė mokykla.
2017 m. rugsėjo 1-oji buvo paskutinė diena Ukrinų kaimo vaikams įprastoje mokykloje – po vasaros atostogų į pradinę mokyklą susirinko tik šeši mokiniai, mokyklą teko uždaryti.
2019 m. balandį Taryba nusprendė uždaryti Krakių ir Pikelių pagrindines mokyklas, o Ruzgų ir Balėnų pagrindines mokyklas reorganizuoti į Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bei Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos skyrius.
Prasidėjus mokslo metams, rugsėjo 2-ąją, paaiškėjo, kad Balėnuose nebeliko mokinių. Dėl šios priežasties nutarta mokyklą panaikinti.
Vos dvejais metais ilgiau gyvavo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos Ruzgų pagrindinio ugdymo skyrius. Jis buvo uždarytas 2021 m. rudenį. Toks sprendimas gimė atsižvelgus į gimnazijos prašymą, nes Ruzgų pagrindinio ugdymo skyrius rugsėjį nesulaukė nė vieno mokinio.
