Nors trumpam prisiminta ir vėl sugrįžta prie dalgių

Tarp rimtų vyrų pjovėjų buvo ir moterų. Autoriaus nuotr.

Praėjusį savaitgalį vyko tradicinė rajoninė pirmosios pradalgės šventė „Pustykim, vyrai, dalgelius“. Beržatilčio kaime, į Juodvalkių sodybą, kurioje šventė vyksta jau ne pirmus metus, susirinko 21 pjovėjas iš penkių rajono seniūnijų. Su kai kuriais pjovėjais atvyko ir pradalgių daužytojos arba vartytojos.

Pasak šio renginio pagrindinės organizatorės Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės – jai talkino ir kelios tauragniškių moterų bendruomenės narės – svarbu puoselėti etnokultūrines tradicijas Tauragnų krašte. „Todėl ir gimė man prieš devynerius metus dar viena idėja organizuoti „Pirmosios pradalgės“ šventę“, – Utenos dienaitvirtino D. Trimonienė, apgailestavusi, kad dėl pandemijos negalėjo įvykti dvi šventės, todėl šioji tik septinta. O į tradicinę rajoninę šventę „Pustykim, vyrai, dalgelius“, paprastai renkasi ne tik vyrai, bet ir moterys, mokančios valdyti dalgį. Šiemet jų buvo net trys. Kitos damos su grėbliais prisijungė prie pradalgių daužymo.  

Šventės dalyvius linksmino iš Vilniaus atvykęs folkloro ansamblis „Jorė“. Autoriaus nuotr.

Leliūnų seniūniją atstovavo seniūnas Renaldas Būga, bendruomenės pirmininkas ir rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Udras, leliūniškiai Vytautas Morozovas, Lionginas Krivickas ir Vytautas Šaukeckas. Pradalges daužė Vilma Morozovienė.
Iš Užpalių krašto atvyko Leliūnų seniūnijos seniūno tėvelis Vladas Būga su dukra Gita Būgaite. Abu pasipustę dalgius kibo pjauti gausiai šiemet Juodvalkių pievoje priaugusios žolės. Beje, V. Būga, pasibaigus renginiui, prizu buvo įvertintas kaip vyriausias pjovėjas. Jam neseniai sukako 88 metai.

Iš Utenos seniūnijos į šventę su dalgiais atvyko Almantas Raščiauskas, Gintaras Trimonis ir Algirdas Grumbinas su pradalgių vartytoja žmona Kristina.
Saldutiškio seniūnijos seniūnas Bronius Šliogeris jau kurį laiką nepraleidžia šios šventės, todėl ir šiemet buvo su dalgiu.

Tradiciškai gausiausia delegacija, kaip ir priklauso, susirenka Tauragnų seniūnijoje. Jų vedlys – Tauragnų seniūnijos seniūnas Alvydas Danauskas, kaip ir pridera tikram pjovėjui, dirbo basas. Jam pritarė batus nusiavęs ir Leliūnų seniūnijos seniūnas R. Būga. Šiemet tauragniškiams atstovavo net dvi pjovėjos moterys: Laima Stasiulionienė ir Laimutė Žvinklienė, atvykusi su vyru Mindaugu. Jiems talkino Povilas Gimbutis, Donatas Kučinskas, Žymantas Trimonis, Dalius Ilčiukas, Arūnas Kasauskas ir, šiemet vyriausiojo šventės pjovėjo titulą praradęs, Mykolas Šinkūnas. Kad kuo greičiai šienas pradžiūtų, pradalges daužė ir vartė: Julija Deveikienė, Anfiza Vasilkova ir Verutė Gimbutienė

Tikrą spektaklį, persirengęs į karvutę (dešinėje), surengė kraštietis aktorius Alvidas Jauniškis. Autoriaus nuotr.

Šventės pradžioje, vos tik šventės vedėjai D. Trimonienei išrikiavus visus dalyvius, į kiemą įbėgo iš Juodvakių tvarto ištrūkusi improvizuota karvutė, kurią puikiai pristatė ir tikrą spektaklį surengė kraštietis aktorius, Tauragnų krašto garbės pilietis Alvidas Jauniškis.
Tauragnų krašto moterys pasistengė ir dar į nebaigtą pjauti pievą šienpjoviams atnešė tradicinių blynų su nuostabaus skonio padažu. Taip jos prisiminė seną šio krašto tradiciją, kai anksti išėję pievų pjauti vyrai, buvo pamaitinami sočiais priešpiečiais.
Nežinia, ar tauragniškiai kaime vakarais ir rytais iš rasotų pievų jau galėjo išgirsti griežlės ir putpelės balsus, tačiau šventė buvo surengta kiek anksčiau, nesulaukus Antaninių. Nes po šiųmetinio vasariško lietaus žolė smarkiai paūgėjo. Gal todėl šiai šventei ir buvo sulaukta gražaus oro.

Suskambėjo, sužvangėjo pustomi dalgeliai. Išvarę pradalgę kitą, pagal tradiciją, paprastai vyrai sustodavo galulauky ir, pasirėmę ant dalgių, užtraukdavo dainą. Etnografai teigia, kad šienapjūtės dainos pagal dažnai jose skambantį priedainį „valio“ vadinamos „valiavimais“. Dainuojamos jos būdavo tęsiamai, lėtai, kad plauktų per visas paupių pievas, grįžtų aidu nuo miško, kalvos šlaitų: „Valioj, mano dalgeli, valioj, valioj! Nepapustęs dalgelio, nepapjausi šienelio, Valioj, mano dalgeli…“ Taip buvo šį kartą ir Juodvalkių pievose, kai pjovėjams dainas skyrė iš Vilniaus atvykęs folkloro ansamblis „Jorė“, kuriam vadovauja Rūta Aleksiūnienė. Etnologai tvirtina, kad išties valiavimas – tai tikra vyrų daina, o šienavimas – tikrai vyriškas darbas. Nors kaip įrodė tauragniškiai, tą puikiai moka ir moterys. Po šventės kiekvienas dalyvis, organizatorių iniciatyva, pakeitė savo šiaudines skrybėles į firmines šventės kepuraites. 

Vytautas RIDIKAS
redaktorius@utenosdiena.lt

2 Atsakymai į “Nors trumpam prisiminta ir vėl sugrįžta prie dalgių”

  1. Anonimas parašė:

    Graži tradicija, tik niekaip nesuprantu, kodėl apie tai rašoma Santarvėje. Šventė vyko Utenos rajone. Nerašoma, kad dalyvavo kas nors iš Mažeikių rajono. Keista, kodėl šis Utenos dienos straipsnis visas patalpintas internetinėje Santarvėje, kai šiaip dažniausia svarbūs ir įdomūs Mažeikių rajono ir miesto gyventojams Santarvės straipsniai netalpinami, įdedama tik antraštė, nuotrauka ir keletas sakinių, o jei norite perskaityti – pirkite „popierinį“ laikraštį. Tikra mįslė. Gal būt Utenos diena sumokėjo?

  2. Anonimas parašė:

    Gražu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto