Nuo gaisrų nukentėję žmonės kuriasi naujuose namuose ir dėkoja geradariams

Gineičių šeimos namas Šerkšnėnuose. Nuotr. iš redakcijos ir asmeninio archyvo

Žmonės sako, kad gaisras – baisesnis už vagį, nes po vagies namuose dar kažkas lieka.
Pernai ugnis į mūsų rajono gyventojų būstus bandė įsisukti ne kartą – iš viso kilo per penkiasdešimt tokių gaisrų. Tačiau ne visi gaisrai šeimininkus paliko be namų.
Trims šeimoms po tokios nelaimės teko ieškotis laikino prieglobsčio ir įsitikinti – žmonėms padedant, galima pamažu sugrįžti prie įprasto gyvenimo ir juo džiaugtis.

Sunaikino namus

Beveik prieš metus, vasario pabaigoje, ugnis sunaikino Gineičių šeimos namus Šerkšnėnuose. Be pastogės liko sutuoktiniai su dviem nepilnamečiais vaikais.
Laimei, gaisro metu žmonės nenukentėjo, šeimininkai spėjo išnešti dalį turto. Ir vis tik ugnis namą pavertė negyvenamu – nudegė jo stogas, viduje likę daiktai buvo supilti vandeniu ir sugadinti.
Šerkšnėniškiai, atsigavę po patirto siaubo, sakė, kad yra pasiryžę atstatyti namą – iš naujo uždengti stogą, suremontuoti patalpas ir grįžti gyventi į sodybą.
Tuoj po nelaimės padegėliams pagalbos ranką ištiesė vietos valdžia – Savivaldybės administracija, Šerkšnėnų seniūnija, seniūnė Alina Čekienė ir visa šerkšnėniškių bendruomenė. Abejingi neliko ir rajono verslininkai. Kas kuo galėjo, tuo ir parėmė.

Supranti tik pats patyręs

Sodybos šeimininkas Rimantas Gineitis, prisimindamas praėjusių metų įvykius, „Santarvei“ sakė, kad šis gaisras – vienas baisiausių nutikimų jo gyvenime. Anksčiau buvo tekę tik girdėti apie tokias nelaimes, apie tai, kad be didelių prašymų, siūlydami pagalbą, atsiliepia geros valios žmonės. Tačiau tai jam atrodę dalykai, kurie gali nutikti kažkur toli ir kažkam kitam.
„Tikrąjį siaubą dėl gaisro išgyveni ir žmonių pagalbą gali įvertinti tik tada, kai pats asmeniškai su tuo susiduri“, – kalbėjo R. Gineitis.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto