Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kai laikrodžius reikia pasukti viena valanda į priekį.
Laikas persukamas paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas nuo sekmadienio ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Laikas dukart per metus keičiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Sukti laiką visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse buvo nutarta 1980 m. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik ši tvarka jau ne vienus metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą.
2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Kiekvienai valstybei palikta teisė pačiai nuspręsti, kuriuo – vasaros ar žiemos – laiku gyventi. Tačiau bendro sutarimo tarp ES valstybių iki šiol nėra: pietinės valstybės laikosi vienos, o šiaurinės – kitos pozicijos dėl laiko zonos pasirinkimo.
Lietuva, Latvija ir Estija dar 2018 m. sutarė, kad laiko sukiojimo turėtų būti atsisakyta. Visuomenės nuomonių apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje dauguma gyventojų pirmenybę teiktų vasaros laikui.
