Lietuvos heraldikos komisija išplatino oficialią informaciją apie patvirtintus dviejų Mažeikių rajono kaimų – Žemalės ir Šerkšnėnų herbus, reprezentacinę ir lauko vėliavas.
Nuo idėjos, pasiūlymo, kad minėtos vietovės įgytų savo herbus, iki jų patvirtinimo praėjo pusantrų metų.
Reikalus „pajudino“ istorikas
2023 metų balandžio pabaigoje Žemalėje vyko renginys, skirtas Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai. Jo metu istorikas Povilas Švereba iškėlė idėją, kad Žemalė, kaip išskirtinė istorinė vietovė, verta turėti herbą.
Žemališkius ir visus rajono gyventojus, turinčius idėjų, kaip šis herbas galėtų atrodyti, istorikas paragino dalytis idėjomis, pasiūlymais. Netrukus savo herbo variantą žemališkiams pasiūlė pedagogė Laima Skabickienė.
Buvo susisiekta su Lietuvos heraldikos komisija, gautas jos atstovų komentaras, paaiškinimas, kaip ir kiek trunka herbo kūrimo procedūros. Be to, jie atkreipė dėmesį į tai, kad savo pagrindinio vietovės simbolio neturi ir Šerkšnėnai, kurie yra seniūnijos centras.
Po diskusijų, pasiūlymų ir idėjų aptarimo 2024 metų vasarą Mažeikių rajono savivaldybės taryba įpareigojo merę Rūtą Matulaitienę kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją su prašymu inicijuoti Žemalės bei Šerkšnėnų herbų etalonų, herbinių vėliavų ir antspaudų sukūrimą.
Lietuvos heraldikoje tokie simboliai pirmieji
Ir Žemalei, ir Šerkšnėnams herbus sukūrė dailininkas, atkūręs ir sukūręs daugiau nei 40 miestų ir miestelių herbų, vėliavų, spaudų projektų.
Naujame Žemalės herbe vaizduojama snaigė ir ji yra pirmoji snaigė Lietuvos heraldikoje.
Simbolio prasmė aiškinama taip: „Vietovės pavadinimas yra hidroniminės kilmės, t. y. jis kilo nuo Šerkšnės upės. Dėl to nuspręsta įamžinti upės, kurios pavadinimas susijęs su šerkšnu, reikšmę kaimui. Tokiu būdu Šerkšnėnų herbas priklauso heraldikoje išskiriamai labai įdomiai kalbančiųjų herbų grupei, kuomet herbinė figūra simbolizuoja herbo savininko pavardę ar šiuo atveju vietovės pavadinimą. Be to, tokiu netiesioginiu būdu atkreipiamas dėmesys į svarbų aplinkosauginį aspektą, t. y. kad Šerkšnėnai įeina į Šerkšnės hidrografinį draustinį.“
Išskirtinis ir Žemalės herbas. Jame pavaizduoti trys vilko pėdsakai irgi yra naujiena šalies heraldikoje. Iki šiol herbuose, vėliavose gyvūnų pėdsakų nebuvo.
„Pirmieji gyvūno pėdsakai Lietuvos heraldikoje! Naujai sukurti Žemalės herbas, reprezentacinė ir lauko vėliavos bei antspaudas. Herbo simbolika susijusi su tuo, kad Žemalės dvaras buvo apsuptas miškų, kuriuose buvo daug vilkų. Vilkai puldinėdavę galvijus ir netgi žmones. Todėl keletas valstiečių vyrų, apginkluotų geležiniais durklais, saugojo dvarą nuo žvėrių. Iškirsto miško vietoje buvo įkurtas naujas kaimas, kuriame apsigyvenę valstiečiai ne tik dirbo įprastus darbus, bet ir sergėdavo, kad dvaro nepasiektų vilkai. Pėdsakai traktuojami kaip ryšys tarp praeities ir dabarties, vilko simbolika primena bendruomenės konsolidavimąsi prieš bendrą priešą. Juoda skydo spalva siejama su latvišku žodžiu, reiškiančiu žemę“, – rašoma Lietuvos heraldikos komisijos pranešime.
