Nuotr. iš įmonės „Mammoet“ archyvo
Pernai AB „ORLEN Lietuva“ valdomoje naftos perdirbimo bendrovėje Juodeikiuose prasidėjo Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos. Jis leis iš naftos išgauti daugiau vertingų produktų.
Investicija į šią statybą – daugiau nei 640 mln. eurų.
Jau prieš kelerius metus pradėta ruoštis tam, kad Vakarų Lietuvos, o kartu – ir Mažeikių rajono keliais būtų atgabentas didžiausias šalies istorijoje vienalytis krovinys – naujajam įrenginiui reikalingas reaktorius.
Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos įsibėgėja, reaktorius jau atplukdytas į Klaipėdą ir naktį iš rugpjūčio 5-osios į rugpjūčio 6-ąją prasidės dvi savaites truksianti jo kelionė į gamyklą.
Tokio didelio krovinio dar nebuvo
Italijoje pagamintas technologinis įrenginys ypač didelių gabaritų kroviniams gabenti skirtu laivu buvo atplukdytas į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“ ir pakrautas ant 88 ašių vilkiko.
Istorinį logistinį projektą įgyvendina kompanija „Mammoet“.
Reaktoriaus svoris – 1 800 tonų, o drauge su transporto priemone, kuria bus gabenamas, krovinys sveria 2 200 tonų.
Transporto priemonės su kroviniu ilgis siekia 93 metrus, aukštis – 10,5 metro, o plotis – 6,5 metro.
Vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykloje statomam naujam įrenginiui
skirtas sunkiasvoris krovinys bus transportuojamas apie dvi savaites.
Iš Klaipėdos reaktorius pajudės šeštadienio vidurnaktį. Kad nebūtų stabdomas eismas, krovinį gabens vakare ir naktį. Numatytais kelio ruožais reaktoriaus transportavimas prasidės 19 val. ir bus baigtas 7–8 val. ryto.
Krovinį gabenančio vilkiko vidutinis judėjimo greitis – 3 kilometrai per valandą.
Beje, 2008 m. birželį į tuometę „Mažeikių naftos“ bendrovę panašiu maršrutu, nusidriekusiu per Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo ir Mažeikių rajonus, buvo vežami du didelių gabaritų reaktoriai. Vieno jų svoris buvo 535 tonos, ilgis – 34 metrai, aukštis – beveik 6 metrai.
Svarbiausias pastarojo penkmečio projektas
Bendrovės „ORLEN Lietuva“ paskyroje socialiniame tinkle buvo paskelbtas informacinis filmas apie naujo įrenginio statybą ir rengimąsi vežti rekordinį krovinį.
„ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki pažymėjo, kad Žaliavos likučio konversijos įrenginio statyba – svarbiausias per pastaruosius penkerius metus įmonėje įgyvendinamas projektas.
„Be šio įrenginio, šiuolaikinėje ekonominėje, geopolitinėje situacijoje įmonė negalėtų dirbti pelningai, negalėtų plėstis. Įrenginys garantuoja, kad bendrovė dirbs pelningai, nepriklausomai nuo to, kokia bus makroekonominė situacija. Plius galės plėstis į tokius segmentus, kur dar nėra rinkos dalyvė – tai atsinaujinančioji energetika, vandenilio gamyba ir naftos chemijos segmentas“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Didžiausias iššūkis – paruošti kelius
Už šio negabaritinio krovinio logistikos organizavimą atsakingos bendrovės „Mammoet“ atstovai viename iš parengtų ir išplatintų pranešimų detalizavo: pirmiausia įmonės specialistai atliko tyrimą, išsiaiškino tokių didelių gabaritų krovinio gabenimo įvairiomis kelių atkarpomis galimybes, įvertino, kur ir kokius techninius sprendimus reikės atlikti. Po to buvo priimti sprendimai dėl optimaliausio maršruto.
Atsižvelgiant į reaktoriaus gabaritus, didžiausias iššūkis buvo ne parinkti jį gabenančią įrangą ir paruošti maršrutą, bet atlikti kelių paruošimo darbus.
„Kas yra įdomu – tai padaryti taip, kad krovinio pervežimo metu visos komandos, visos brigados, visi subrangovai dirbtų kaip vientisas mechanizmas, kaip šveicariškas laikrodis“, – akcentavo „Mammoet Baltic“ projektų vadovas Arūnas Kontutis.
Darbuojasi būrys rangovų
145 km kelio ruožą projektavo įmonė „Kelprojektas“, kelių sustiprinimo ir platinimo darbus atliko „Plungės lagūna“, tiltų rekonstrukciją ir apvažas įrengė „Tilsta“, techninę viso projekto priežiūrą organizuoja „Viamatika“.
Pasak įmonės „Kelprojektas“ projektų vadovo Rimanto Valančiaus, rengiant maršrutą buvo analizuojama kiekviena atkarpa: keliai, gatvės, sankryžos, nuovažos.
„Pagal „Mammoet“ parengtas transporto simuliacijas buvo atlikti kelių stiprinimo, platinimo, sankryžų nuovažų platinimo, tiltų rekonstravimo darbai – viskas, kas susiję su kelio, kuriuo bus vežamas krovinys, paruošimu. Įmonė, planuodama šį maršrutą, stengėsi maksimaliai išsaugoti gamtą. Kas susiję su medžių kirtimu, kiek įmanoma stengėmės juos išsaugoti. Tam, kad būtų išvengta jų kirtimo, kai kur buvo sutvirtintos žemės sankasos“, – apie techninius sprendimus ir atliktus darbus informavo R. Valančius.
Prie svarbaus Lietuvai, jos pramonei bei ekonomikai projekto dirbusios įmonės „Tilsta“ specialistai įrengė 4 apylankas negabaritiniam kroviniui. Įdomu tai, kad dvi iš keturių apylankų yra laikinos ir vėliau bus išardytos. Kiti du valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai po rekonstrukcijos bei krovinio pergabenimo toliau bus eksploatuojami tokie, kokie buvo jam paruošti.
Bendrovė „Plungės lagūna“ parengė 73 tūkst. kubinių metrų stabilizuoto mišinio, kuriuo buvo sutvirtinami kelio kelkraščiai. Stabilizuotas gruntas iš AŠO (žvyro ir smėlio mišinio), cemento, jonų mainų mišinio per valandą nuo sumaišymo turėjo būti nuvežtas į kelkraščius ir paklotas bei sutankintas.
Vylėsi asfalto nuo Lūšės iki Pikelių
Tiek apie rangovus ir jų atliktus darbus ruošiant 145 kilometrų ilgio kelią, kuriuo bus vežamas reaktorius.
Dabar apie vietinių, Mažeikių rajono gyventojų lūkesčius ir realybę.
Didžiulio krovinio maršrutas mūsų rajone nusidrieks Židikų, Ritinės, Pikelių apylinkėmis.
„Septynių kilometrų atkarpa kelyje Pikeliai–Lūšė taip ir liko neasfaltuota, seniai nemačiusi greiderio ir duobėta. Įdomu, kas liks po tokio sunkiasvorio krovinio manevro? Nuo pat nepriklausomybės laikų, miestelio gyventojų prašymai išasfaltuoti vienintelį kelią taip ir liko neišgirsti“, – viešojoje erdvėje retoriškai samprotavo Židikų seniūnijos teritorijos gyventojas.
Tačiau minėtame kelio ruože buvo tik sustiprinta danga.
O pagal prioritetinį Lietuvos automobilių kelių direkcijos objektų sąrašą jį išasfaltuoti numatyta iki 2030 metų.
Situacija paaiškės vėliau
Židikų seniūnė Skirmutė Flemingienė į „Santarvės“ klausimą, kaip pasiruošimas gabenti didžiulį krovinį paveikė Židikus ir jų apylinkes, pasakojo, kad pagrindinės miestelio gatvės, kuriomis driekiasi maršrutas, yra išardytas, keliai paplatinti, žaliosios vejos taip pat išardytos. Aplinkkelyje ties Pikeliais sustiprinti kelio pagrindai, išplatintos sankryžos.
„Mums buvo pažadėta, kad esamos padėties nepablogins, o tai, kas nuardyta, bus atstatyta. Reali situacija dėl to, ar keliai atlaikys didžiulio krovinio svorį, ar bus apgadinti ir kiek, pasimatys tik krovinį pravežus“, – kalbėjo seniūnė.
Pasak S. Flemingienės, židikiškiai tikisi ir laukia, kad būtų išasfaltuotas visas miestelio centras. Asfaltas pagrindinėje, M. Pečkauskaitės, gatvėje buvo paklotas, ko gero, prieš 30 metų. Kasmet vis atsiveria duobių, jos jau lopytos perlopytos, bet iš esmės situacija dėl gatvės dangos tragiška.
Dalis gyventojų nemiegos
Židikus negabaritinis krovinys turėtų pasiekti rugpjūčio 17-osios rytą. Nuo 6 val. iki maždaug 14 val. reaktorius turėtų būti nuvežtas iki Pikelių. Krovinio gabenimas nuo Pikelių iki naftos perdirbimo gamyklos vyks rugpjūčio 18 d. – nuo 8 iki 12.45 val.
Kai krovinys bus vežamas per Pikelius, miestelyje laikinai bus sustabdytas elektros energijos, vandens tiekimas.
„Matyt, daugiau informacijos apie laikiną elektros tiekimo sustabdymą, artėjant šiam įvykiui, bus skelbiama per eso.lt ir kitais kanalais. Dalyje vietovių bus draudžiamas eismas, yra ruožų, kur jis bus organizuojamas apylankomis. Jau ir dabar yra pastatyti apie tai informuojantys kelio ženklai, tik kol kas jie negalioja“, – apie būsimuosius laikinus nepatogumus kalbėjo seniūnė.
Pasak S. Flemingienės, žmonės yra susidomėję šiuo istoriniu įvykiu ir dalis jų rugpjūčio 17-osios rytą turbūt nemiegos, norės pamatyti gabenamą reaktorių.
Policija pervežant krovinį nedalyvauja
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Alfonsas Meškys, bendraudamas su „Santarve“, sakė, kad vietos policija šiame įvykyje nedalyvaus – krovinio nelydės. Įprastai tą daro specialios didelių gabaritų krovinius lydinčios įmonės.
„Policija dalyvautų tik tuo atveju, jei gabenant įrenginį atsitiktų koks nors nenumatytas įvykis ir jei reikėtų policijos pagalbos“, – kalbėjo komisariato vadovas.
A. Meškio teigimu, kol kas Mažeikių mieste ir rajone nejaučiama, kad būtų padaugėję laikinų gyventojų – statybos darbus gamykloje atliekančių įmonių darbuotojų.
„Matome mieste vieną kitą užsienietį. Bet kad atvykėlių būtų daug, nesijaučia. Ir šiaip ramu, jokių problemų ar konfliktų kol kas nebuvo. Glaudžiai bendradarbiaujame su „ORLEN Lietuva“ tarnybomis, keičiamės informacija, turime vieni kitų kontaktus, palaikome ryšį“, – kalbėjo komisariato vadovas.
