Žmonės, turintys sunkiai sergančių artimųjų, kartais susiduria su problema, kai ligonį reikia pervežti iš gydymo įstaigos į reabilitacines, slaugos įstaigas ar parvežti namo. Pakliuvę į tokią situaciją žmonės pasirinkimų turi nedaug, nes gulinčių arba sunkiai judančių ligonių lengvuoju automobiliu neveši, todėl tenka samdyti greitosios medicinos pagalbos automobilius.
Kai kurie transportuojamų ligonių artimieji, sužinoję, kiek už suteiktą paslaugą teks susimokėti, pyksta, kad mūsų šalyje pelnomasi iš ligonių ir juos slaugančių artimųjų.
Samdė ne kartą
Savo patirtimi apie nesėdinčio, kojų neremiančio neveiksnaus ligonio parvežimą iš gydymo įstaigų namo pasidalijo tirkšliškė Danutė Perminienė.
Pasak jos, istorija prasidėjo dar vasaros viduryje.
„Pirmiausia patys išvežėme insulto ištiktą mano vyrą į Regioninę Telšių ligoninę. Jis ten pabuvo savaitę. Tada samdėme „greitąją“, kad iš Telšių parvežtų namo į Tirkšlius, ir sumokėjome 60 eurų. Po kurio laiko savo transportu vežėme vyrą į reabilitacijos ligoninę Palangoje. Ten jis buvo užkrėstas „kovidu“ ir susirgo plaučių uždegimu. Iš Palangos, reabilitacijos ligoninės, darbuotojų iniciatyva mano sutuoktinis buvo išvežtas į ligoninę Klaipėdoje. Tada vėl patys samdėme „greitąją“, kad iš Klaipėdos jį pervežtų į Mažeikių ligoninę. Sumokėjome 170 eurų“, – nueitus kryžiaus kelius prisiminė tirkšliškė ir pridūrė, kad tada dar neatkreipė dėmesio į pervežimo kainas.
Nesutiko mokėti už valandą
Tirkšliškės kantrybė trūko, kai už jos vyro parvežimą iš Regioninės Mažeikių ligoninės į Tirkšlius Mažeikių greitosios medicinos pagalbos (GMP) centro darbuotojų buvo paprašyta sumokėti daugiau nei 37 eurus.
„Kai „greitosios“ darbuotojai įėjo į palatą paimti mano vyro, buvo 12 val. 5 min. Aš iš ligoninės išėjau pirma tam, kad greičiau grįžčiau namo, atidaryčiau duris. Mažeikiuose prie pervažos sustojome dėl važiuojančio traukinio, laukiau ir aš savo mašinoje, ir „greitoji“. Paskui jie įsijungė švyturėlį ir į Tirkšlius atvažiavo truputį greičiau už mane. Žodžiu, mano pastebėjimu, visa ta kelionė, vyro įnešimas ir paguldymas užtruko 21 minutę. O man suskaičiavo už visą valandą“, – pasakojo D. Perminienė.
Po šio įvykio moteris važiavo į Mažeikių GMP centrą aiškintis teisybės, nes yra įsitikinusi: jei paslaugos teikimas netruko valandos, žmogus neprivalo tiek mokėti.
Tarp tirkšliškės ir centro darbuotojų kilo konfliktas. Darbuotojos D. Perminienei sugrąžino visą jos sumokėtą sumą.
„Mano vyrui – 83 metai, man 77. Nesu jauna, bet kiek galėdama stengiuosi slaugyti vyrą. Išgyvename, pensijas užsidirbome, bet kiekvieną eurą skaičiuoju ir apmaudu, kad kiekviename žingsnyje reikia kariauti dėl teisybės“, – kalbėjo D. Perminienė.
Kainas tvirtina savivaldybės
„Santarvei“ kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją, buvo gautas atsakymas, kad šiuo metu greitosios medicinos pagalbos tarnybos, turinčios greitosios medicinos pagalbos teikimo licencijas, be joms būdingų greitosios medicinos pagalbos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikimo, turi teisę teikti ir kitas pervežimų paslaugas, kurias apmoka arba kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (dažniausiai pagal atskirus tarpusavio susitarimus), arba privatūs asmenys.
„Tokių pervežimų paslaugų teikimo kainos nėra valstybės reguliuojamos ir yra pačių greitosios medicinos pagalbos tarnybų nustatymo objektas, kurias tvirtina savivaldybės“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.
Taikomi dvejopi paslaugų įkainiai
Šių metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atliko Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybų teikiamų paslaugų, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, analizę.
Ją atliekant, buvo įvertinta viešai prieinama informacija iš grietosios medicinos pagalbos tarnybų interneto svetainių, metinių ataskaitų.
„Matyti, kad dažniausiai greitosios medicinos pagalbos tarnybų siūlomų komercinių pervežimų paslaugų kainos susideda iš 1 valandos įkainio ir 1 kilometro įkainio. Tačiau yra atvejų, kai taikomas tik 1 kilometro arba tik 1 valandos įkainis. Pastebima, kad kai kurių greitosios medicinos pagalbos tarnybų minėti paslaugų įkainiai labai skiriasi“, – įvykdytos analizės rezultatus „Santarvei“ komentavo K. Auruškevičienė.
Dėl pavėžėjimo – daug problemų
Kitąmet Lietuvoje bus įgyvendinamas bandomasis pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubi pagalba, projektas. Tikimasi, kad tai padės šalyje kurti vieningą pacientų pavėžėjimo sistemą.
K. Auruškevičienė akcentavo: tai, kad vieninga pavėžėjimo sistema reikalinga, rodo šiuo metu egzistuojančios problemos: transporto paslaugų organizavimas, kai jas reikia teikti nakties ar nedarbo valandų metu, taip pat – kai keliems pacientams reikia vykti į skirtingus miestus vienu metu arba kai pacientams dėl jų sveikatos būklės reikalingas specialusis transportas ar specialiai apmokytas lydintis asmuo.
Neaiškumų kyla ir tada, kai pacientus, kuriems nereikalinga skubioji medicinos pagalba, tenka transportuoti tarp skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kai ligoniai vežami papildomiems sveikatos būklės tyrimams, kai suteikus aukštesnio lygio pagalbą jie perkeliami į žemesnio lygio ligoninę tolesniam gydymui.
Neaiškiai reglamentuotas ir pacientų, kuriems pervežti reikalinga speciali medicininė įranga ir (ar) medicinos personalo priežiūra, parvežimas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos į namus.
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigos tokias pacientų pervežimo paslaugas dažniausiai įsigyja viešųjų pirkimų būdu iš GMP tarnybų, o kadangi galinčių pateikti siūlymus šių paslaugų teikėjų ratas labai ribotas – dažniausiai vienintelis teikėjas yra to miesto ar rajono GMP tarnyba, paslaugos įsigyjamos už tokią sumą, kurią teikėjas siūlo, be jokios konkurencijos“, – situaciją apibūdino ministro patarėja.
Kainas suskaičiuoja, o ne sugalvoja
Bet grįžkime prie tirkšliškės patirtos situacijos.
Mažeikių GMP centro direktorė Joana Vološčikienė, bendraudama su „Santarve“, paaiškino, kad jos vadovaujamos įstaigos teikiamo pacientų pavėžėjimo įkainis yra sudarytas iš dviejų dedamųjų – fiksuotos 33,06 euro valandinės dalies ir nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, vieno kilometro įkainis už miesto ribų yra 0,37 euro. Jei ligonis vežamas Mažeikių miesto ribose, taikoma tik valandinės dalies kaina, o nuvažiuoti kilometrai neskaičiuojami.
Toks įkainis suskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kiek iš Ligonių kasų Mažeikių GMP centras per metus gauna finansavimo. Šią pinigų sumą centras gauna pagal aptarnautų gyventojų skaičių. Suma dalijama iš dienų, iš centro turimų brigadų skaičiaus ir gaunamas pavėžėjimo paslaugos, kai už ją neapmokama iš PSDF biudžeto lėšų, įkainis. Ši pavėžėjimo kaina įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 dienos. Iki tol ji buvo peržiūrėta 2016 m., o per tiek laiko ne kartą keitėsi ir darbuotojų darbo užmokestis, ir kuro kainos.
„Yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų indeksavimo. Dar kovo mėnesį gavome iš ministerijos šį dokumentą ir pagal tai kainos buvo indeksuotos“, – apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ne patys sugalvojo paslaugų kainas, o jos yra skaičiuojamos pagal atitinkamą metodiką, paaiškino „Santarvės“ pašnekovė.
Būna ir palyginimų su taksi
J. Vološčikienė žino, kad gyventojai kartais GMP centro teikiamą pacientų pavėžėjimo paslaugą, o tiksliau jos kainą, lygina su pavėžėjimu taksi.
„Mūsų teikiama pavėžėjimo paslauga nėra tas pats kas taksi. Tai yra specialusis automobilis, kurį vairuoja vairuotojas arba vairuotojas-paramedikas ir kartu važiuoja slaugytojas. Tai du žmonės, kurie tuo metu, kai teikia apmokamas asmens transportavimo paslaugas, atsitraukia nuo iškvietimų, nuo skubiosios pagalbos teikimo“, – kalbėjo Mažeikių GMP centro vadovė ir pridūrė, kad kiekvienas asmuo apie paslaugos kainą – didelė ji ar maža – sprendžia individualiai.
Vertinama individualiai
Specialųjį „greitosios“ automobilį turi ir Regioninė Mažeikių ligoninė. Jos darbuotojai gali teikti pacientų pavėžėjimo paslaugą, kai už ją susimoka pats pacientas ar jo artimieji. Mažeikių rajono savivaldybės taryba balsavimu yra patvirtinusi šios paslaugos teikimo įkainius.
Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys sakė, kad tokios paslaugos prašoma nedažnai.
„Mes vertiname, ar paslauga reikalinga dėl ligos, ar žmogų reikia pervežti po to, kai ligoninėje buvo teikta kokia nors būtinoji pagalba ir panašiai. Na, o kitos situacijos, kai pagelbėjame, yra, jei žmogus neturi kaip grįžti į savo gyvenamąją vietą, jei nenori ar negali pasinaudoti GMP paslaugomis, nes ten pavėžėjimas brangesnis, jei juo nepasirūpina artimieji. Tai tada atskirais atvejais, žmogui prašant, padedame. Tai reti atvejai“, – „Santarvei“ sakė ligoninės vadovas.
Pasak tirkšliškės D. Perminienės, kai iš Regioninės Mažeikių ligoninės buvo išrašytas jos vyras, jai buvo pasakyta, kad įstaiga neturi kaip parvežti jos ligoto vyro namo.
Ateityje paslauga gali tapti aktualesne
Ligoninės direktoriaus S. Kakčio nuomone, ateityje pacientų pavėžėjimo paslauga gali tapti aktualesne.
Pavyzdžiui, plėtojant dienos chirurgijos paslaugas arba po pacientų stebėjimo ligoninėje. Yra reikalavimas, kad pacientai tą pačią parą po atvykimo į ligoninę būtų paleisti ir medikų perduoti artimųjų ar šeimos gydytojų, socialinių darbuotojų komandos globai.
„Tokie maždaug yra būsimosios reformos vingiai. Nežinome, kaip tai veiks, tačiau jei šalia gydymo bus stiprinama ir slauga, manau, ir ligoninei bus nustatyti reikalavimai dėl pacientų pavėžėjimo. Vienaip ar kitaip tame dalyvauti turėsime. Tokia laukia ateitis“, – paaiškino ligoninės vadovas.