Pasirašytas politinis susitarimas iki 2020 m. padidinti lėšas gynybai iki 2 proc. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Prezidentūroje septynių šalies politinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą padidinti šalies gynybos finansavimą iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2020 metų.
Šiuo metu gynybai skiriama 0,78 proc. nuo BVP, ir tai yra vienas mažiausių rodiklių tarp NATO valstybių.
Dėl saugesnės Lietuvos
Susitarimą inicijavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį pasirašė Socialdemokratų partijos lyderis ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos vadovė ir Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius, Liberalų Sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, partijos „Drąsos kelias“ frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
Prezidentė D. Grybauskaitė anksčiau savo metiniame pranešime sakė, kad „esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti dviejų procentų finansavimą šalies gynybai“.
Prieš pasirašant politinį susitarimą, Prezidentė kalbėjo, kad šis dokumentas yra darbo dėl saugesnės Lietuvos tęsimas.
„Prieš 21 metus, 1993 m. buvo pasirašytas pirmas politinių partijų susitarimas dėl siekio tapti NATO nariais. Šiandien vėl jūs sugebėjote susitarti dėl Tėvynės ateities. Ir ne tik gynybos, o ir dėl strateginių krypčių ekonomikoje, politikoje, tarptautinėse organizacijose ir kultūroje bei strateginiuose projektuose. Todėl didžiuojuosi tuo, kad net turėdami skirtingas politines ideologijas ir nuomones, šiandien, mums tokią svarbią dieną ir esant tokiai sudėtingai situacijai Europoje, jūs sugebate susitarti dėl mums svarbių dalykų“, – į partijų lyderius kreipėsi D. Grybauskaitė.
Tikisi, kad susitarimas bus vykdomas
Kaip vienas didžiausių iššūkių Lietuvos saugumui susitarime įvardijama energetinė priklausomybė. Strateginis Lietuvos tikslas ir pasirašiusių politinių jėgų įsipareigojimas – kuo sparčiau integruotis į ES vidaus energetikos rinką ir įgyvendinti svarbiausius energetinius projektus, pavyzdžiui, Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominė elektrinė, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.
Taip pat pabrėžiama transporto sektoriaus stiprinimo svarba ir jo infrastruktūros vystymas – 2015 m. būtina užbaigti pirmąjį „Rail Baltica“ europinės vėžės tiesimo etapą.
Visos politinės jėgos įsipareigojo vieningai stiprinti šalies informacinę gynybą – svarbu skatinti efektyvesnį Lietuvos žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų darbą, kad jos būtų pajėgios laiku užkirsti kelią bet kokiai ardomajai veiklai prieš Lietuvos valstybę. Lietuvos visuomenė turi būti reguliariai supažindinama su pagrindinėmis mūsų šaliai iškylančiomis grėsmėmis.
Prezidentė išreiškė viltį, kad susitarimas bus ne tik pasirašytas, bet ir vykdomas.
