Pasitikrink žemaičių kalbos mokėjimą

Tikriausiai ir būdami žemaičiai ar bent jiems prijaučiantys kartais nesuprantame visų žemaitiškų žodžių. Ar atvirkščiai – vietoj vartojamo lietuviškos norminės kalbos žodžio galime jį pakeisti savu, žemaitišku.

Įdomumo dėlei pateikiame žodynėlį, paruoštą pagal Londone 1961 metais išleistą Igno Končiaus knygą „Žemaitė šnekas“.
Abalga – negerū gandū skleidėms.
Dugnuolė – vežėma dognėnė.
Gakta – prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės.
Kinis – kiaulės kinis, migis.
Kiuocis – kriepšis, kriežis. Kodalis – lauknešielis.
Knioisis – ouds.
Kramė – gīvatės, rupūžės galva (kartās tēp saka ėr aple žmuogaus galva).
Kulīnā – akmėnīnā.
Kūlis – akmou.
Kopėta – krūva, būrīs žmuoniū.
Lingīnė – kartė, katra īr skėrta luopėšiou pakabintė.
Mėigas – aruodā.
Mėrkals – padažos, išvėrts ėš pėina, taukū ėr mėltu (kartās – dar ėr so smetuono).
Nuotrīnės – dilgielės.
Perstekė – žebėrklos, īronkis žovėi nodortė ėr nodūros ėštrauktė.
Ratpiedē – stėpėnā (ikaltė i stebolė).
Skreits – sterblie.
Strubis – neaukšts, žems žmuogos.
Vaksietė – bartė.
Vuotkuotis, vuotegs – buotags.
Zeptas – lūpas, prosnas.
Žīgioujės – šer, sovarėnie i kūtė gīvulius.

Skirtingi ir įvairūs šiaurės žemaičiai

Tikriausiai daugelis pastebėjote, kad skirtingose vietose žemaičiai kalba vis kitaip. Mums artimiausia yra šiaurės žemaičių tarmė. Siūlome pasidomėti, kaip ją dar smulkiau – į zonas – knygoje „Kalbotyros darbai“ skirsto Aleksas Girdenis.
„Šiaurės žemaitiu soskėrstīms ī 10 zuonu:
Kretingėškē:
•    Darbienėškē (Darbienā, Grūšlaukis, Laukžemis, Lenkėmā, Palonga)
•    Kretingėškē (Kretingas ėr Jokūbava apīlinkės)
•    Tarpėnė terp kretingiškiu ėr plungiškiu (Kalnalis, Salontā)
•    Plungėškē (Plungė, Gintelėškė, Kulē, Notienā, Platelē, Beržuors, Stalgienā, Šateikē, Kartena)
•    Endriejavėškē (Endriejavs, Judrienā, Veivėržienā, Viežaitē)
•    Rėitavėškē (periferėjė) (Rėitavs ėr anuo apīlinkės)
Telšėškē:
•    Telšėškē (periferėjė) (Telšē, Eigėrdē, Lauka Suoda, Vėišvienā, Žarienā)
•    Periferėjė telšėškēm (Janapuolė, Kaunatava, Loukė, Trīškē)
•    Sedėškē (Seda, Barstītē, Renavs, Žemaitiu Kalvarėjė, Žėdėkā, Ukrėnā, Plinkšē)
•    Tėrkšlėškē (Tėrkšlē, Pėivienā, Pėkelē, Žemalė)
•    Periferėjė tėrkšlėškēm (Leckava, Mažeikē, Laižova, Vėikšnē)
•    Tarpėnē terp telšiškiu, sediškiu ėr tėrkšliškiu (Alsiedē, Gadūnavs, Lėiplaukė, Medingienā, Nevarienā)
Skoudėškē (Skouds, Aleksandrėjė, Daukšē, Īlakē, Muosiedis, Šatės)
Akmenėškē (Akmenė, Alkėškē, Kėvīlē, Klīkuolē)
Periferėjė akmenėškēm (Papėlė, Vegerē)“.

Pažymėti:
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content