Paskui kamuolį – tėvo pėdomis

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Antano Bulošo, tiek mūsų komandų garbę gynusio, tiek ne vienam mažeikiškiui padėjusio pirmus žingsnius futbole žengti trenerio, pėdomis seka ir jo 18-metis sūnus Simas.
Vaikinas ne tik nuo mažų dienų liejo prakaitą aikštelėje, bet ir stojo į kitą „barikadų“ pusę – jis jau kelerius metus teisėjauja paauglių pirmenybėse bei šalies moterų čempionato rungtynėse.

Kitos minties nebuvo

Kas domisi rajono futbolo istorija, žino: kai Antanas Bulošas atstovavo įvairioms rajono komandoms, kartu su juo – ar už vartų, ar per pertraukas aikštėje – kamuolį gainiojo ir sūnus Simas.
„Nuo mažų dienų jis visą laiką buvo su manimi, važiuodavo į visas varžybas, todėl net kalbos nebuvo, kad jis pasirinks ką nors kitą, o ne futbolą. Žaisti Simas pradėjo nuo šešerių metų, iš pradžių treniravosi su vyresniaisiais, o kai įsikūrė futbolo klubas „Atmosfera“, perėmiau jį į savo treniruotes“, – prisiminė Simo tėtis.
Simas teigia, kad tikrai nebuvo kitos minties – tik žaisti futbolą: ką kitką gali daryti, jeigu nuo mažų dienų tu visur su kamuoliu, visą laiką tėčio treniruotėse. Žinoma, vaikas puikiai matė, kokia yra futbolininko „duona“ – kai po rungtynių tėtis krenta iš nuovargio ar gydo apdaužytas kojas. Tačiau, pasak jo, rinkdamasis futbolą, apie tai net nepagalvojęs.

Svarbu sąžiningumas

Susidomėjimas teisėjavimu taip pat susijęs su tėčiu – Simas teigė pamatęs, kaip tėtis teisėjauja vaikų futbolo varžyboms, ir pagalvojęs, kad būtų įdomu.
„Pirmą kartą specialiai nesiruošiau. Teisėjavau, vadovaudamasis bendru išmanymu ir patirtimi. Po to jau ieškojau medžiagos, literatūros apie teisėjavimą, skaičiau. Po to buvo kursai Telšiuose. Nors jie truko tik gerą dieną, tačiau sulaukėme daug gerų patarimų Tada jau drąsiau galėjau žengti į aikštę. O noras teisėjauti verčia ir tobulėti – seku naujienas, studijuoju taisykles“, – pasakojo vaikinas.

Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*