Pastatytas dar vienas ženklas partizanams pagerbti

Šis mažeikiškiams partizanams skirtas Atminimo ženklas jau vienuoliktasis. Asmeninio archyvo nuotr.

Mažeikių rajone atsirado dar vienas Atminimo ženklas žuvusiems partizanams pagerbti: šį kartą jis skirtas Žemaičių partizanų apygardos Šatrijos rinktinės vadui Ignui Šapkūnui-Buržujui.

Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininko Alberto Ruginio iniciatyva šis Atminimo ženklas pastatytas ir pašventintas Viekšnių seniūnijos Birbiliškės miške. Už rinktinės vadą I. Šapkūną-Buržujų Dauginių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios.
A. Ruginis pasakojo, kad tai jau vienuoliktasis Atminimo ženklas partizanams, pastatytas mažeikiškių politinių kalinių iniciatyva.
„Tiesa, vienas tų ženklų pastatytas prie pat sienos su Skuodo rajonu, bet jau Skuodo pusėje. Šiuo ženklu pagerbti žuvę partizanai mažeikiškiai, jo pastatymu taip pat rūpinomės mes, todėl ir sakome, kad tai jau vienuoliktas ženklas“, – kalbėjo A. Ruginis.
Paskutinis Atminimo ženklas pastatytas praėjusių metų birželį Židikų seniūnijos Senmiestės kaime prie kelio Židikai–Lūšė – jis skirtas Žemaičių apygardos „Alkos“ rinktinės „Žaibo“ būrio partizanams pagerbti.

Surado partizanų archyvą

Telšių rezistencijos istorijos tyrinėtojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai po dešimties metų paieškų Dievo Krėslo miške Krėpštų kaime (Telšių rajonas) surado prieš daugelį metų žemėje užkastą Šatrijos rinktinės partizanų archyvą. Jo medžiaga dabar restauruojama ir tyrinėjama.

Prie Atminimo ženklo apie Igno Šapkūno-Buržujaus gyvenimą kalbėjo Albertas Ruginis. Asmeninio archyvo nuotr.

Ten nemažai informacijos ir apie I. Šapkūno kovos kelią. Meisterio ar Buržujaus slapyvardžiais veikęs I. Šapkūnas gimė 1918 metais Palangoje, amatininko šeimoje – čia augo keturi vaikai, Ignas mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. Baigęs Lietuvos karo mokyklą kaip aspirantas, turėjo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Paleistas į atsargą, mokytojavo Juozapavo, vėliau Nevarėnų pradinėse mokyklose, 1942 metų vasarą vedė mokytoją Eleną Keinytę iš gretimo Dadotkų kaimo – abu buvo jauni, aukšti, gražūs, veiklūs, mylintys Tėvynę…

Žuvo Birbiliškės miške

Rusams vėl įžengus į Lietuvą, Ignas organizavo Lietuvos Laisvės Armijos būrį: 1945 metų  pradžioje jo būryje jau buvo 20 vyrų. Jie laikėsi Nerimdaičių, Nevarėnų, Mitkaičių apylinkėse, pereidavo ir Mažeikių rajono Sedos, Ketūnų, Balėnų, Pievėnų, Plinkšių miškus. 1947 metų balandį Plinkšių miške vyko partizanų būrių susitikimas, juos užpuolė rusai – kautynėse dalyvavo ir Igno   Šapkūno vyrai.
1949 metų balandžio 28 dieną pagal agento Žirnio pranešimą šešiolikos Tryškių sribų ir kareivių būrys apsupo partizanų bunkerį Birbiliškės miške: kautynių metu žuvo Šatrijos rinktinės vadas I. Šapkūnas bei partizanas Gureckas.  Žuvusio I. Šapkūno kūnas buvo nugabentas į Tryškius ir keletą dienų gulėjo numestas ant miestelio grindinio. Manoma, jog užkastas Tryškių apylinkėse.
Atgimimo metais I. Šapkūnui po mirties suteiktas kario savanorio statusas ir dimisijos majoro laipsnis.

Saulius RUDŽIONIS


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto