Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Užgavėnėms Lietuvos paštas šiemet išleis naują pašto ženklą. Nors šiemet Užgavėnės švenčiamos kovo 4 dieną, pašto ženklas šiai šventei paminėti apyvartoje pasirodys šeštadienį, vasario 15 dieną.
Pasirodys šeštadienį
Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2 litai. Pašto ženklą, panaudojusi Šiaulių „Aušros“ muziejuje esančių Užgavėnių kaukių nuotraukas, sukūrė Irma Balakauskaitė.
Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas.
Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais Vilniaus centriniame pašte, bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Vienas pagrindinių atributų
Užgavėnės yra žiemos šventė, kuria išvejama žiema ir kviečiamas pavasaris. Nors ši šventė pagoniška, vėliau ji buvo susieta su krikščionybe ir žinoma visoje Europoje.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Kaukės dažniausiai buvo daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau – iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų.
Visi svarbiausi Užgavėnių tipažai buvo iš kasdienės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams, barzdai, ūsams naudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų.
Laukia atgailos laikotarpis
Kitą dieną po Užgavėnių prasideda krikščioniškasis atgailos laikotarpis – gavėnia, trunkanti iki Velykų. Per šias septynias savaites raginama susilaikyti nuo mėsos, riebių patiekalų, pasninkauti.
Užgavėnės – paskutinė žiemos diena, kai leidžiama iki soties prisivalgyti mėsos. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa, sunkesnių darbų jau nebedirbama. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai, šiupinys, šaltiena.
