Pirmoji „Laisvės banga“, minint Sausio 13-ąją, nuvilnijo prieš dešimt metų. Akcija surengta ir šiemet. Neringos ŠVELNIENĖS nuotr.
Valstybines šventes, kitas šaliai svarbias datas mažeikiškiai dažniausiai mini įvairiais renginiais ir susiėjimais. Jų organizatoriai stengiasi, kad kiekvienas renginys būtų kažkuo savitas ir išskirtinis, tačiau nepamirštami ir tradicija tapę susibūrimai. „Laisvės banga“, buvusių mokytojų susitikimai prie Jono Basanavičiaus paminklo Mažeikiuose – tik keletas iš jų.
Renginių, susibūrimų organizatoriai teigia, kad viso to imasi, kad žmonių atmintyje ir širdyje išliktų praeities pėdsakai, o jaunoji mūsų karta užaugtų pilietiškais žmonėmis.
Jungiasi vis daugiau
Šiais metais, kaip ir prieš dešimt metų, minint Laisvės gynėjų dieną Laisvės gatve nuvilnijo „Laisvės banga“. Gyva susikibusių mažeikiškių grandinė nusidriekė nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pastato pašto link. Skambėjo gražiausios dainos apie laisvę, Lietuvą.
„Laisvės bangos“ sumanytojas, Merkelio Račkausko gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Laimonas Terasius, kalbėdamas su „Santarve“, prisiminė, kad daugiau nei prieš dešimt metų pradėjus dirbti gimnazijoje gavo užduotį sugalvoti, kaip išskirtinai paminėti Sausio 13-ąją.
„Mintis gimė savaime, pagalvojau: gimnazija yra Laisvės gatvėje, minime Laisvės gynėjų dieną, tai kodėl nepadarius kokios vienybės akcijos? Susikibimas už rankų tam puikiai tiko. Savo idėja pasidalijau su gimnazijos bendruomene, administracija ir visi pritarė. Visiems mano idėja patiko“, – prisiminimais dalijosi L. Terasius.
Prie akcijos prisijungti buvo pakviesta Senamiesčio pagrindinė mokykla, nes vieniems tada buvę nedrąsu.
„Tuomet „Laisvės banga“ turbūt buvo viena ilgiausių – nusidriekė iki seniūnijos pastato. Manėme, kad tai tik vienkartinis toks Laisvės gynėjų dienos paminėjimas. Po kelerių metų pertraukos atgaivinome idėją, ji įgavo naują pagreitį“, – kalbėjo akcijos sumanytojas.
Ketino daryti pertrauką
L. Terasius prisipažino, kad šiais metais vėl buvę minčių daryti pertrauką ir akcijos neorganizuoti.
„Reikėtų kaip ir pailsėti. Tačiau sulaukėme tikrai ne vieno skambučio su klausimais, ar šiais metais bus „Laisvės banga“, kodėl nėra apie tai skelbimų, pranešimų. Todėl supratome, kad ši idėja jau įsišaknijo Mažeikiuose ir išaugo į tradiciją“, – kalbėjo vyras.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad į šią akciją jaunimas įsijungia laisva valia, ateina visi norintys ir patriotiškai nusiteikę.
Šiais metais į tradicija tapusią akciją įsijungė praktiškai visos didžiosios miesto mokyklos, pavieniai mažeikiškiai ir organizacijos.
Susibūrė į draugiją
Dar viena tradicija jau galima vadinti ir buvusių Gabijos gimnazijos mokytojų susitikimą prie šios ugdymo įstaigos pastatyto Jono Basanavičiaus paminklo. Buvę mokytojai, vadovaujami pirmojo mokyklos direktoriaus Prano Barvydo, yra susibūrę į Mažeikių Gabijos gimnazijos senjorų draugiją. Ši draugija veikia jau 18 metų ir vienija per 30 narių.
„Mūsų organizacijoje yra visi buvę Gabijos gimnazijos mokytojai, išėję į užtarnautą poilsį. Taikome išimtį mūsų gimnazijos buvusiems mokiniams, kurie tapo mokytojais, tačiau dirbo kitose mokyklose. Jie taip pat jau yra senjorai ir papildo mūsų gretas“, – paaiškino tokios draugijos vadovas.
Šios draugijos nariai prie Lietuvos patriarcho J. Basanavičiaus paminklo kasmet renkasi ne tik Sausio 13-ąją, bet ir per kitas valstybines šventes, tokias kaip Vasario 16-oji.
Padeda išlaikyti prisiminimus
P. Barvydo teigimu, tie susiėjimai padeda išlaikyti prisiminimus, kas buvo anuomet, prieš 28-erius metus.
„Asmeniškai neteko dalyvauti tuometiniuose sausio įvykiuose, o tik viską stebėjau per televiziją. Nerimą ir skausmą išgyvenome su visa šalimi. Vėliau jau patys apie tai pasakojome ir rodėme filmukus savo mokiniams. Todėl savaime viskas tiesiog įaugo į kūną ir į kraują ir tapo be galo svarbu. Baigus darbą mokykloje, buvo sunku nuo to atsiriboti, todėl tęsiame savo susitikimus prie mokyklos. Ateina visi, kurie tik gali. Buvę mokytojai pasidalija mintimis, pasimeldžia ir taip saugo vienybės dvasią“, – kalbėjo P. Barvydas.
Bando ieškoti naujų formų
Patriotiškumas aktualus ir kaimo vietovėse bei bendruomenėse. Kaimo gyventojus supažindinti su šalies istorija ir praeitimi taip pat stengiamasi per renginius, susitikimus, dalijantis prisiminimais. Sausio 13-ajai skirti renginiai neaplenkė ir kaimiškųjų seniūnijų. Židikų kultūros centre jaunieji skaitovai skaitė kūrinius tų žmonių, kurie gynė šalies laisvę Vilniuje, drąsiai stodami prieš tankus. Skaitomiems kūriniams vaizdingumo suteikė čia pat šalia veikianti spaudinių paroda.
Židikų kultūros centro režisierė Vida Abrasonienė patikino, kad žmonės, ypač vyresnioji karta, noriai renkasi į valstybinių dienų, Lietuvos tragiškų įvykių minėjimus. Paprastai ateina daugiau nei pusšimtis žmonių.
„Santarvei“ paklausus, kaip pavyksta gyventojus sudominti, kad jie ateitų, nes minimos datos išlieka tos pačios, nelabai kas keičiasi, V. Abrasonienė atsakė, kad visi renginiai yra kruopščiai apgalvojami ir derinami. Diskutuojama ir su bendruomene, kas jiems būtų įdomu, ir taip randama tai, kas priimtina visiems – ir vyresniesiems, ir jaunimui.
O kas kitas, jei ne mes?
V. Abrasonienė pasakojo, kad šiais metais minint Laisvės gynėjų dieną didelio susidomėjimo sulaukė spaudinių apie sausio įvykius paroda. Ypač iškalbingos juos primenančios spausdintos fotografijos. „Vyresnieji židikiškiai net graudinosi į jas žiūrėdami. Per tą laiką daug kas pasimiršo, o pamačius parodą, vėl viskas atgijo“, – kalbėjo V. Abrasonienė.
Ji teigė, kad paroda labai domėjosi ir jaunieji židikiškiai. Ypač tie, kurie net nebuvo matę tų laikraščių.
„Būtina pasirūpinti, kad viskas nenugrimztų į praeitį, o jaunoji karta taptų pilietiškesne. Kas kitas, jei ne mes, išsaugosim tai, kas buvo, ir parodysime ateities kartoms? Kol galim, tol dirbame“, – apie savo veiklą kalbėjo V. Abrasonienė.
