Jau ketvirtą kartą Lietuvoje vykstanti akcija „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ (akcija vyksta kovo 18-24 dienomis) vėl iškelia skausmingą ir mūsų visuomenėje įsišaknijusią problemą bei įvairius jos aspektus.
Kenčia abi pusės
Viena svarbiausių šių metų akcijos siunčiamų žinučių – auka yra ne tik vaikas, iš kurio tyčiojamasi, bet ir tas, kuris tyčiojasi ir teikia skausmą kitiems vaikams. Nors nuo 2008 metų pavyko ženkliai sumažinti patyčių atvejų mokyklose, ši problema toliau išlieka ir netgi plečiasi sunkiai valdomoje elektroninėje erdvėje, pastebi akcijos organizatoriai.
Remiantis tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos 2012 metais paskelbtais duomenimis, patyčių patiriančių vaikų Lietuvoje buvo maždaug apie ketvirtadalį (pasikartojančias patyčias patiria kas ketvirtas vaikas), o tų, kurie tyčiojasi iš kitų vaikų, yra vienas iš penkių.
„Žiūrint tarptautiniame kontekste, liūdna žinia yra tai, kad Lietuva papuola tarp tų šalių, kuriose patyčių ir agresijos yra daugiausia, o gera žinia, žiūrint Lietuvos situaciją nuo 1994 metų, ta, kad tiek patiriančių patyčias vaikų, tiek tų, kurie skaudina kitus, mažėja“, – kalbėjo projektą inicijuojančios tarnybos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis.
Neigiamas lyderis – pavojingas
Pripažįstant, kad patyčios egzistuoja ir tai yra psichologinis smurtas, kaip viena didžiausių blogybių įvardijama neigiama lyderystė mokyklose, kai tyčiojamasi iš vaikų, neįtinkančių neigiamam lyderiui ir jo suburtai grupei.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas sako, kad pagrindinis šios akcijos principas – skatinti pačius moksleivius susimąstyti, kaip kovoti su patyčiomis.
„Antras dalykas – kad pačios bendruomenės, mokytojai, moksleiviai ir tėvai, diskutuotų ir kurtų konkrečias programas patyčioms mažinti, keistųsi sėkmės istorijomis. Matome, kad patyčių prevencijoje labai didelį vaidmenį atlieka būtent tėvai ir pavyzdžiai“, – sakė V. Eidėnas.
Mokosi iš suaugusiųjų?
Menininkė Nomeda Marčėnaitė pastebi neigiamą pačių suaugusiųjų bendravimo būdą, kai pokalbiai ir ginčai įvairiomis temomis virsta kova, oponento niekinimu, įžeidinėjimu ir tyčiojimusi, o tai galbūt yra net visos tautos problema.
„Vis dėlto mes patyrėme tokius išbandymus, kurie palieka ne tik vienam žmogui potrauminį sindromą, bet ir gali būti visos tautos… Kas gi yra tyčiojimasis ir niekinamas elgesys su kitu žmogumi? Tai yra visų pirma didžiulė nepagarba sau ir tolerancijos stoka, o vaikai visa tai mato“, – svarstė N. Marčėnaitė.
Seimo pavasario sesijoje siekiama priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą, kuriuo norima užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš vaikus – psichologiniam, fiziniam ir seksualiniam.
