Balandis – svarbus metas, kalbant apie vairuotojų susidūrimus su laukiniais gyvūnais kelyje. Daugiametė draudikų statistika rodo, kad, pavasariui įsibėgėjant, susidūrimų su gyvūnais rizika gerokai išauga dėl gamtos ritmo pokyčių ir vairuotojų neatsargumo.
Draudikai tvirtina: viena sekundė neatidumo prie vairo, kai į kelią netikėtai išbėga laukinis gyvūnas, gali kainuoti ir keliasdešimt tūkstančių eurų. Tokiai situacijai nutikti net nereikia tamsaus paros meto – daugiausia susidūrimų su laukiniais gyvūnais kelyje fiksuojama vos pradėjus temti.
Keičiasi ir gyvūnų, ir vairuotojų elgesys
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais Lietuvoje išlieka dažni, o jų pasekmės – vis brangesnės. Nors pernai tokių įvykių fiksuota mažiau nei ankstesniais metais, tačiau vidutinė žalos suma dėl šių įvykių buvo beveik 300 eurų didesnė.
Didžiausia susidūrimų su laukiniais gyvūnais koncentracija praėjusiais metais fiksuota pavasarį. 2025 m. išsiskyrė gegužė – vien per šį mėnesį, BTA duomenimis, buvo fiksuota beveik 100 atvejų, o žalų suma siekė daugiau nei 290 tūkst. eurų.
„Problema nėra vien gyvūnų aktyvumas – didelę dalį rizikos lemia ir vairuotojų elgesys. Pereinamuoju paros metu keičiasi matomumas, akys sunkiau prisitaiko, o reakcijos laikas ilgėja. Tokiose situacijose net ir nedidelis greičio viršijimas ar akimirka dėmesio praradimo gali lemti susidūrimą, kurio išvengti jau nebeįmanoma“, – sako minėtos įmonės Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Nuo stirnų iki kačių ir šunų
Praėjusių metų duomenys rodo: daugiau nei pusė visų susidūrimų kelyje įvyksta su stirnomis – susidūrimai su šiais žvėrimis sudarė 53 proc. visų atvejų. Šie gyvūnai – itin aktyvūs ir dažnai netikėtai kerta važiuojamąją dalį.
Vis dėlto didžiausi finansiniai nuostoliai susiję su visai kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, nors susidūrimai su briedžiais sudaro tik nedidelę dalį įvykių, būtent šių susidūrimų vidutinė žala yra didžiausia ir viršija 5 tūkst. eurų.
„Stirnos dažniausiai sukelia daug smulkesnių ar vidutinio dydžio eismo įvykių. Susidūrimai su stambiais gyvūnais, tokiais kaip briedžiai, beveik visada reiškia rimtus automobilio pažeidimus. Tokiais atvejais dažnai nukenčia ne tik kėbulas, variklio skyrius, priekinis stiklas ar stogas, bet ir tai, kas brangiausia, – mūsų sveikata. Stipresnio susidūrimo su briedžiu atveju gyvūnas visu savo svoriu dažnai trenkiasi į automobilio saloną ir sukelia pavojų ten esantiems žmonėms“, – pažymi specialistas.
Tarp didesnę žalą sukeliančių įvykių patenka ir susidūrimai su smulkesniais gyvūnais, pavyzdžiui, katėmis, tokių susidūrimų vidutinė žala siekia daugiau nei 3,6 tūkst. eurų. Tai rodo, kad net ir mažesnis gyvūnas gali sukelti reikšmingų nuostolių, jei susidūrimas įvyksta važiuojant didesniu greičiu, nepalankiomis sąlygomis.
Daugiausia susidūrimų – ne tik nakties metu
Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla naktį, 2025 m. duomenys atskleidžia kiek kitokią realybę: 45 proc. visų susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyko tarp 18 ir 24 valandos. Tuo laikotarpiu eismas dar gana intensyvus, tačiau matomumas jau prastėja.
Palyginti, naktį (nuo vidurnakčio iki 6 val.) įvyko 21 proc. susidūrimų, ryte – 20 proc., o dienos metu – tik 14 proc.
„Vakarinės valandos yra apgaulingos – vairuotojai dar važiuoja įprastu tempu, tačiau aplinkos sąlygos jau keičiasi. Gyvūnai tampa aktyvesni, o žmogaus akys sunkiau prisitaiko prie blėstančios šviesos. Tai metas, kai net nedidelis neatidumas gali turėti rimtų pasekmių“, – pažymi A. Gasparavičius.
Pasak jo, ši tendencija rodo, kad didžiausias pavojus slypi ne ekstremaliose, o kasdienėse situacijose – kai kelias atrodo pažįstamas, o sąlygos dar neatrodo pavojingos.
Išlaidos gali siekti dešimtis tūkstančių
Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala – apie 2,6 tūkst. eurų. Tačiau pavieniai įvykiai šią sumą gali viršyti dešimt kartų.
Pavyzdžiui, pernai didžiausia įmonės BTA fiksuota žala buvo daugiau nei 26 tūkst. eurų – tiek kainavo susidūrimas su į kelią išbėgusia stirna. Kitas panašus įvykis atsiėjo beveik 19 tūkst. eurų, o susidūrimas su briedžiu – apie 16 tūkst. eurų.
„Tokie atvejai parodo, kad net ir dažniausiai pasitaikantys susidūrimai gali turėti labai rimtų finansinių pasekmių. Viskas priklauso nuo greičio, smūgio kampo ir to, kaip gyvūnas patenka į automobilio judėjimo trajektoriją – kartais pakanka vienos sekundės, kad būtų apgadinta visa priekinė automobilio dalis“, – akcentuoja A. Gasparavičius.
Jis priduria, kad tarp brangiausių įvykių dominuoja būtent netikėtumo faktorius – visais atvejais vairuotojai nurodo tą patį scenarijų: gyvūnas į kelią išbėgo staiga.
Pagal BTA inf. parengė Neringa ŠVELNIENĖ
