Rajono ūkininkai susipažino su pavojingų ir antrinių atliekų tvarkymo reikalavimais. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ketvirtadienį Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija rajono ūkininkams surengė seminarą apie pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą žemės ūkyje. Jo tikslas – didinti supratimą apie pavojingų atliekų tvarkymo reikšmę, formuoti atsakingą požiūrį į aplinkos vertybes.
Rūšiuojama tik dalis atliekų
Ūkininkai išgirdo apie atliekų tvarkymo sprendimus visoje Lietuvoje, apie kylančias problemas, naujausius teisės aktus, verčiančius saugoti aplinką, atsakomybę už jų nepaisymą ir pan.
Specialistai patarė, kaip iki išvežimo geriau sandėliuoti antrines žaliavas, kaip jas rūšiuoti.
Pastebėta, kad į sąvartynus patenka labai daug perdirbti tinkamų atliekų, kurioms suirti reikia daug laiko. Pavyzdžiui, popieriui – dvejų metų, konservų dėžutėms – 90 metų, plastiko pakuotei – 500 metų.
„Jeigu bent penktadaliu sumažintume šį kiekį, pailgėtų sąvartyno eksploatacijos laikas, sumažėtų išlaidos“, – akcentavo specialistai.
Trūksta kontrolės
Ypač didelių problemų kyla dėl pavojingų atliekų tvarkymo.
Antrinių žaliavų ir atliekų surinkimo įmonės vadovo Sigito Ašmono duomenimis, į šalį per metus įvežama apie 20 tūkstančių tonų alyvos, o surenkama saugiai utilizuoti vos 3,7 tūkst. tonų.
Esą kai kurie ūkininkai panaudotus tepalus galbūt panaudoja dirbtuvėms šildyti, senų traktorių varikliuose, tačiau daugeliu atvejų ne pagal paskirtį naudojama alyva kelia pavojų, kaip ir pesticidų pakuotės.
Specialistai pastebėjo, kad trūksta ne tik ūkininkų atsakomybės. Kita problema, kad nėra jokios statistikos apie tai, kokie kiekiai užterštos pakuotės importuojami į Lietuvą, pakuotės neapskaitomos taip, kaip turėtų būti, vyksta prekyba nelegaliais pesticidais.
