Ruduo primena ne tik apie šiltesnius drabužius, bet ir apie skiepus nuo sezoninių bei lėtinių infekcijų. Nors mažeikiškiai noriai išnaudoja rizikos grupėms skirtas gripo vakcinas, medikai, visuomenės sveikatą stebintys ir tyrinėjantys specialistai skambina pavojaus varpais dėl kitos statistikos: rajone suaugusieji vis dar pamiršta nemokamus skiepus nuo stabligės ar pneumokoko, o vaikų vakcinacijos apimtys nesiekia saugios ribos.
Gripo vakcina – dar ne per vėlu
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėjos Linos Grinytės-Jauniškienės, nuo gripo rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš prasidedant sezoninio sergamumo pakilimui, tačiau vakcinacijai tinkamas visas gripo sezonas.
„Skiepytis nuo gripo rekomenduojama nuo spalio mėnesio, tačiau skiepytis galima viso gripo sezono metu. Maždaug per dvi savaites po vakcinacijos organizme susidaro pakankamas antikūnų kiekis, reikalingas apsaugai nuo gripo“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Mažeikių rajone praėjusį – 2025–2026 metų – gripo sezoną rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo užsakiusios 2015 vakcinos dozių, iš kurių įskiepyta 97 proc. 2024–2025 metų sezoną buvo užsakytos 2625 dozės, o panaudota 85 proc.
Pastaraisiais metais stebimas po truputį augantis skiepijimosi nuo gripo savo lėšomis rodiklis: 2025–2026 metų gripo sezono metu taip pasiskiepijo 295 Mažeikių rajono gyventojai, o ankstesnį sezoną – 230.
Suaugusieji pamiršta svarbius skiepus
Viena iš vakcinų, galinčių apsaugoti rizikos grupėms priklausančius žmones – vyresnio amžiaus ir tam tikromis ligomis sergančius asmenis – nuo pavojingų sveikatos sutrikimų, yra pneumokokinės infekcijos vakcina. Rizikos grupėms priklausantys žmonės ja gali pasiskiepyti nemokamai, tačiau Mažeikių rajone 2025 metais šia galimybe pasinaudojo tik 256 asmenys.
Suaugusiesiems taip pat svarbu nepamiršti kas dešimt metų atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Ypač tai aktualu rudenį, kai gyventojai darbuojasi daržuose, laukuose ir dažniau susižaloja – įsipjauna ar įsiduria nešvariais įrankiais. Net ir toks, atrodytų, nedidelis sužalojimas gali tapti stabligės priežastimi, o patikimiausia apsauga nuo šios retos, bet pavojingos ligos yra skiepai.
Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programą, 25 metų ir vyresni suaugusieji nuo stabligės ir difterijos nemokamai skiepijami kas dešimt metų. Vakcinos įsigyjamos valstybės lėšomis, todėl pacientams už jas mokėti nereikia. Skiepytis gali visi suaugusieji, taip pat nėščiosios ir žmonės, kurių imunitetas yra silpnesnis. Dėl vakcinacijos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ši vakcina svarbi ir nėščiosioms, nes padeda apsaugoti kūdikius nuo pavojingo kokliušo. Tai negyvoji vakcina, todėl ligos sukelti negali ir yra saugi nėščiosioms. Vis dėlto 2025 metais nuo šios infekcijos pasiskiepijo tik 13 Mažeikių rajono nėščiųjų.
„Suaugusiesiems svarbu nepamiršti, kad apsauga nuo kai kurių ligų nėra visam gyvenimui – skiepus nuo difterijos ir stabligės reikėtų atnaujinti kas dešimt metų. Rudenį, kai padaugėja smulkių sužalojimų dirbant lauke ar daržuose, ypač svarbu įsitikinti, ar apsauga nuo stabligės dar galioja“, – pažymėjo L. Grinytė-Jauniškienė.
Nepamiršti ir erkinio encefalito
Rudenį specialistai primena ir apie vakcinaciją nuo erkinio encefalito. Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos valstybės biudžeto lėšomis įsigyta vakcina nuo šios ligos skiepijami 50–60 metų gyventojai.
Šios amžiaus grupės žmonės gali būti skiepijami pagal visą vakcinacijos schemą – taikoma įprastinė arba pagreitinta schema. Nemokama vakcinacija taip pat gali būti taikoma tiems 50–60 metų gyventojams, kurie anksčiau savo lėšomis buvo pasiskiepiję pagal visą trijų vakcinos dozių schemą. Tokiu atveju jie gali gauti nemokamas palaikomąsias vakcinos dozes.
Vaikų skiepijimo apimtys kelia nerimą
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje vaikų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų apimtys yra nepakankamos. Dėl to didėja imuniteto neturinčių žmonių dalis ir kyla grėsmė ne tik neskiepytiems vaikams, bet ir visai visuomenei.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacija siektinu rodikliu laiko 90–95 proc. tam tikros amžiaus grupės vaikų vakcinaciją. Mažeikių rajone šį rodiklį viršija tik skiepijimas nuo tuberkuliozės – nuo šios ligos paskiepyta 91,74 proc. vaikų.
Nuo kitų ligų skiepijimo apimtys mažesnės. Pavyzdžiui, nuo meningokokinės infekcijos paskiepyta 72 proc. vienų metų vaikų, nuo pneumokokinės infekcijos – 78 proc. tokio pat amžiaus vaikų. Nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės paskiepyta 86 proc. dvejų metų vaikų.
„Esant nepakankamoms skiepijimo apimtims, didėja tikimybė, kad sergamumas šiomis ligomis didės. Kuo daugiau žmonių neturi imuniteto, tuo lengviau užkrečiamosios ligos gali plisti visuomenėje“, – teigė L. Grinytė-Jauniškienė.
Rudenį – laikas prisiminti gripo ir COVID-19 skiepus
Ruošiantis rudens ir žiemos sezonui pirmiausia reikėtų prisiminti sezoninio gripo ir COVID-19 vakcinas. Ypač svarbu jomis pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems žmonėms: 65 metų ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, taip pat studentams, kurių studijų praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nėščiosioms ir 2–7 metų vaikams.
Sezoninė gripo vakcina rizikos grupėms skiriama nemokamai. Skiepijimas nuo gripo laikomas viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių – vakcina padeda išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų, taip pat mažina apsilankymų pas gydytojus, prarastų darbo dienų ir antibiotikų vartojimo skaičių.
„Skiepai padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų, todėl, prieš prasidedant sezoniniam sergamumo pakilimui, verta pasitikrinti savo skiepų istoriją ir pasirūpinti vakcinacija“, – priminė L. Grinytė-Jauniškienė.
Pacientai vis dažniau klausia apie skiepus
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos administratorė Alma Barvydienė pastebi, kad pacientai vis dažniau kreipiasi į šeimos gydytojo komandos narius ir skiepų kabineto specialistus, norėdami sužinoti, kokių vakcinų jiems reikėtų pagal amžių ar sveikatos būklę. Jauniausių pacientų situacija stabilesnė – apie vaikams numatytus ir rekomenduojamus skiepus tėvams sistemingai primena šeimos gydytojai ir slaugytojai.
Daugiausia susidomėjimo vakcinacija rodo vyresnio amžiaus pacientai, labiau besirūpinantys savo sveikatos apsauga. Jaunesni žmonės skiepais dažniau susidomi planuodami egzotines keliones arba norėdami įvertinti konkrečios vakcinos būtinybę tam tikrose gyvenimo situacijose.
„Vis dar pastebime tendenciją, kad pirmuoju „patarėju“ gyventojams tampa internetas. Nors pacientai vis dažniau kreipiasi į šeimos gydytojo komandos narius bei skiepų kabineto specialistus, norėdami pasikonsultuoti dėl jiems reikalingų vakcinų, sprendimą ne visada priima pasitarę su medikais“, – tikino A. Barvydienė.
Todėl, pasak jos, svarbu neapsiriboti internete randama informacija ir dėl konkrečios vakcinos pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais.
Sprendimą skiepytis kartais atideda
Tarp priežasčių, dėl kurių žmonės atsisako skiepų, dažniausiai minimas nepasitikėjimas vakcinų saugumu. Tėvai, nusprendę neskiepyti vaikų, neretai baiminasi galimų nepageidaujamų poveikių. Vis dar pasitaiko ir nepagrįstų nuogąstavimų dėl tariamo skiepų ryšio su autizmo spektro sutrikimais.
Kita vertus, ne kiekvienas atidėtas skiepas reiškia, kad žmogus jo atsisako. Pasak A. Barvydienės, vakcinaciją kartais tenka nukelti dėl ūmios ligos ar kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, pacientui sergant onkologine ar sistemine imunine liga. Skiepijimas gali būti atidedamas ir dėl asmeninių priežasčių, tarkime, žmogui ilgesniam laikui išvykstant į užsienį.
„Didžiausia klaida – netinkamai pasirinktas laikas. Dalis gyventojų pasiskiepyti nespėja laiku, nes reikiamu momentu jaučiasi prastai, o kiti laukia, kol aplinkui pradės daugėti sergančiųjų. Tačiau delsimas ir sprendimas skiepytis tik tada, kai visuomenėje jau fiksuojamas staigus sergamumo šuolis, gali lemti tai, kad organizmas nespės laiku suformuoti reikiamos apsaugos“, – teigė A. Barvydienė.
Reikia sportuoti,grūdintis ir zarazos nekibs.O išgodėjusius farmacininkus ir receptą išrašyti tesugebančius šundaktarius tegul slunkiai šeria.
Joks sportas nuo infekcinių ligų neapsaugos.