Lietuvoje per metus užregistruojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) patikslintais Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet diagnozuojama po daugiau nei 17 tūkst. 800 naujų vėžio atvejų, didžiausias mirtingumas išlieka nuo plaučių vėžio.
Padaugėjo sergančiųjų prostatos navikais
Kaip informavo VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė, Lietuvoje naujų onkologinių susirgimų skaičius dar 2006 m. viršijo 17 tūkst. atvejų, 2007 m. pasiekė beveik 18 tūkst. naujų susirgimų, o 2008 m. naujų diagnozuotų piktybinių navikų skaičius buvo 18 tūkst. 230.
„Šį padidėjimą daugiausia nulėmė vyrams diagnozuotų piktybinių prostatos navikų skaičiaus padidėjimas“, – sakė dr. G. Smailytė.
2009 m. Lietuvoje diagnozuoti 17 tūkst. 802 nauji piktybiniai susirgimai (9467 vyrams ir 8335 moterims). 2010 ir 2011 m. naujų onkologinių susirgimų skaičius atitinkamai buvo 17 tūkst. 810 ir 17 tūkst. 862 atvejai.
Daugiausiai miršta nuo plaučių vėžio
Pasak dr. G. Smailytės, ryškių pokyčių sergamumo vėžiu struktūroje Lietuvoje nenustatyta. 2011 m. priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2715 atvejai), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima krūties ir plaučių piktybiniai navikai.
Kaip ir ankstesniais metais, 2011 m. vyrams dažniausiai diagnozuoti priešinės liaukos (30 proc.), plaučių (13 proc.) ir odos (be melanomos) bei storosios žarnos piktybiniai navikai (po 9 proc.). Tarp moterų padaugėjo odos piktybinių navikų – jie 2011 m. jau sudarė 18,6 proc. moterims diagnozuotų navikų. Krūties vėžys ir storosios žarnos piktybiniai susirgimai tarp moterų užėmė antrą ir trečią vietą (17,6 proc. ir 9,2 proc. atitinkamai).
Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys. 2011 m. nuo šios ligos mirė 13 tūkst. 99 žmonės (17 proc. mirčių nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirčių nuo vėžio sąlygojo storosios žarnos navikai, 8 proc. ir 7 proc. – skrandžio ir krūties vėžys.
Penktadalis ligonių gyvena jau dešimtmetį
2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 88 tūkst. 597 sergantys vėžiu asmenys, iš jų 18 tūkst. 540 (beveik 21 proc.) nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.
VUOI mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis yra sakęs, kad pastarieji metai Lietuvos onkologijos mokslui buvo labai sunkūs, susikaupė daug problemų, įstrigo Nacionalinio vėžio instituto kūrimo reikalai.
„2008 m. vėžiu visame pasaulyje susirgo 12,7 mln. žmonių, iš jų mirė 7,6 mln. Ankstesnių duomenų nei Lietuvoje, nei pasaulyje mes neturime. Lietuvoje per metus užregistruojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Pagal pasaulinę tendenciją prognozuojama, kad sergamumas vėžiu iki 2030 metų padvigubės – naujų vėžio atvejų bus 27 mln., mirčių prognozuojama 17 mln., o žmonių, kurie gyvens su vėžiu, bus 75 mln.“, – vardijo dr. E. Janulionis.
