Kitose šalyse plastiko tara yra surenkama.
Šalies pienininkai, remdamiesi Estijos pavyzdžiu, skaičiuoja, kad užstato įvedimas pieno produktų pakuočių perdirbimo kaštus padidins mažiausiai dvigubai.
Gamintojams brangs surinkimas ir perdirbimas
„Pieno centro“, vienijančio tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – AB „Pieno žvaigždės“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Rokiškio sūris“, direktorė Dainora Simonienė stebisi, kodėl neatlikta jokia užstato sistemos ekonominė analizė.
„Neskaičiuotas nei jos poveikis gamintojams bei importuotojams, nei tai, kiek dėl jos gali išaugti kasdienių maisto produktų kainos. Dabar visas dėmesys sutelktas į alaus butelius, tačiau pakuočių atliekų tvarkymas yra kompleksinė problema, turinti kur kas daugiau sudedamųjų dalių“, – sako D. Simonienė.
Jos teigimu, šiandien visos pakuotės, įskaitant gėrimų pakuotes, yra surenkamos per konteinerinę sistemą. Plastikiniai PET buteliai ir gėrimų skardinės perdirbėjams – ypač reikalinga ir brangi medžiaga. Už jas gautos pajamos padeda subsidijuoti visą pakuočių atliekų perdirbimo sistemą. „Įvedus užstatą, šios vertingos atliekos nebebus surenkamos konteineriuose, o konteinerinė sistema praras reikšmingą pajamų dalį. Vadinasi, už visų kitų pakuočių atliekų – pavyzdžiui, pieno produktų pakuotes – surinkimą ir perdirbimą gamintojams teks mokėti ženkliai daugiau“, – sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorė.
Skiriasi kelis kartus
Estijos pavyzdys rodo, kad įvedus užstato sistemą – kai pirkėjai sumoka daugiau įsigydami gėrimų stiklinėje, PET taroje ir skardinėse, o vėliau šiuos pinigus gali atgauti atidavę tarą – stipriai pabrangina kitų kasdienių maisto prekių pakuočių perdirbimą.
„Perdirbimo kainos, pavyzdžiui, plastiko pakuočių, Estijoje ir Lietuvoje šiandien skiriasi beveik 4 kartus. Lietuvoje tonos plastikinių pakuočių, dažniausiai naudojamų pieno pramonėje, perdirbimo kaina dabar yra 375 litai, o Estijoje šis skaičius net eurais yra didesnis ir siekia 409 eurus, arba 1412 litų“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ valdybos pirmininkas Raimond Made.
Mokėsime jau kitais metais?
Jei Aplinkos ministerijos siūlymui įdiegti vienkartinių pakuočių užstato sistemą pritars ir Seimas, už vienkartinę metalo, plastiko ir stiklo tarą – PET butelius, skardines ir panašiai – mokėti teks nuo 2015-ųjų lapkričio. Seimas po pateikimo jau yra pritaręs tokiam įstatymo projektui, toliau svarstyti projektą numatoma balandžio 10-ąją, primena ELTA.
Būsimas užstato už tarą dydis kol kas nėra nustatytas, tačiau, aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, jis turi būti ne per mažas, kad motyvuotų neišmesti taros, o ją atiduoti supirkėjams.
„Tai turėtų būti protinga kaina, kuri skatintų nešti priduoti, bet neleistų piktnaudžiauti. Aš įsivaizduoju, kad tai turėtų būti tarp 20–30 centų už taros vienetą“, – sakė V. Mazuronis.
Mažesnės pakuotės – be užstato
Pasirengimas išplėstinei depozito sistemai, ministro teigimu, mokesčių mokėtojams nekainuos, nes jos įgyvendinimu užsiims privatus verslas.
„Gamintojai ir importuotojai šiandien tiems, kurie renka vadinamaisiais „varpeliais“, moka už surinktos pakuotės kiekį. Šiuo atveju bus paskelbtas konkursas – visoje Lietuvoje turėtų būti viena įmonė, kuri užsiims administravimu. Surinkimo automatai bus visose parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 200 kv. m, ir visose kaimo parduotuvėse“, – aiškino aplinkos ministras.
Užstatą numatoma rinkti už pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai. Jeigu vienkartinės pakuotės talpa mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai, užstatas imamas nebus.
Surenkama iki 90 proc. pakuočių atliekų
ES valstybių, kurios turi įsivedusios privalomą vienkartinių pakuočių užstato sistemą, patirtis rodo, kad galima surinkti net 80–90 proc. tokių pakuočių atliekų.
Vienkartinių pakuočių užstato sistema jau veikia Estijoje, o Latvija paskelbė, kad ją įdiegs 2015 metais.
Aplinkos ministerijos užsakymu 2009 m. atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, kad užstato sistema atsirastų ne tik buteliams, bet ir kitai tarai, pritarė 74 proc. apklaustųjų.
