Piketavo ir mažeikiškiai moksleiviai

Panašių piketų banga per Lietuvą nusirito dar trečiadienį. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Ketvirtadienio popietę mažeikiškiai moksleiviai išreiškė nepasitenkinimą dėl numatomų stojamųjų egzaminų į aukšąsias mokyklas pakeitimų, kurie įsigaliotų po poros metų. Pikete dalyvavo moksleiviai iš daugelio miesto mokyklų.

Trūksta informacijos

Piketuoti susirinkę moksleiviai sakė esantys pasipiktinę tuo, kad priimant šį svarbų būsimiems abiturientams dokumentą, nebuvo ne tik su jais diskutuojama, bet jie neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės.
Moksleivių teigimu, iki šiol maža dalis mokyklų gali suteikti informacijos apie planuojamus pakeitimus, todėl tai trukdo tiek sklandžiam mokymosi procesui, tiek sukuria stresinę aplinką.
Panašių piketų banga per Lietuvą nusirito dar trečiadienį, mažeikiškiams susirinkti sutrukdė blogos oro sąlygos, todėl jie piketavo tik ketvirtadienį.

Prašo atkreipti dėmesį

„Esame įsitikinę, kad į tokių dokumentų svarstymą yra privaloma pasikviesti moksleivių atstovus“, – rašoma Lietuvos moksleivių sąjungos kreipimesi, kuris adresuotas švietimo ir mokslo ministrui bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentui.
Lietuvos moksleivių sąjunga, atstovaudama visiems šalies moksleiviams, ragina visas atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į išsakytą moksleivių nuomonę ir susirūpinimą dėl vykstančių procesų bei nedelsiant laikinai sustabdyti arba atšaukti šių sąlygų priėmimą iki kol neįvyks atviros diskusijos ir konsultacijos su Lietuvos moksleivių sąjunga ir pačiais moksleiviais.
Prie šių reikalavimų prisideda ir Mažeikių moksleivija.

Davė rezultatų

Moksleivių balsas šį kartą buvo išgirstas, nes švietimo ir mokslo ministras jau pasiūlė naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką įvesti ne nuo 2014-ųjų, o metais vėliau – nuo 2015-ųjų.
Lietuvos moksleivių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininko pavaduotojos Evelinos Kairiūkštytės teigimu, toks įstatymų kaitaliojimas yra savotiškas žaidimas jų gyvenimais ir likimais.
„Kai nėra pastovumo, negali žinoti, kas bus toliau ir ko galima tikėtis“, – nepasitenkinimo neslėpė moksleivė.

Daugėja egzaminų

Pagal vis dar galiojančius dabartinius planus, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.
Dviejų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.
Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.

Svarbi užsienio kalba

Dar viena po dvejų metų ketinama įvesti naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje, reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų – kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo įvertinimus.