Melaginga informacija, manipuliacijos ir vis sparčiau plintantis dirbtinio intelekto kuriamas turinys verčia ieškoti naujų būdų, kaip stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos direktorė Vanesa Ražinskytė pabrėžė, kad vien medijų raštingumo nepakanka – ne mažiau svarbus pilietinis aktyvumas, pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir stiprus nevyriausybinis sektorius. „Santarvės“ pašnekovė neabejoja: pilietinė visuomenė yra demokratijos pagrindas.
Siekia sumenkinti pasitikėjimą
Šiuolaikiniame informaciniame amžiuje dezinformacija tapo vienu didžiausių išbandymų demokratinėms visuomenėms. Tačiau atsparumas jai priklauso ne tik nuo individualaus žmogaus gebėjimo atpažinti melagingą informaciją.
Nacionalinės NVO koalicijos vadovės teigimu, pilietinis atsparumas, pirmiausia, yra visuomenės gebėjimas išlaikyti pasitikėjimą demokratija, jos institucijomis ir priimti sprendimus remiantis faktais. Tam būtina stipri pilietinė visuomenė, aktyvios NVO ir glaudūs pasitikėjimo ryšiai tarp žmonių.
Pasak V. Ražinskytės, būtent nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa tarpininkėmis tarp gyventojų ir valstybės institucijų, padedančiomis stiprinti bendruomenių įsitraukimą ir informuotumą.
Dažnai manoma, kad pagrindinis dezinformacijos tikslas yra paskleisti melagingą informaciją. Vis dėlto, jos poveikis yra kur kas didesnis. Dezinformacinės kampanijos siekia sumenkinti žmonių pasitikėjimą valstybe, žiniasklaida, NVO ir kitomis demokratinėmis institucijomis. Tokiu būdu silpninamas visuomenės gebėjimas susitarti dėl bendrų faktų ir kartu spręsti svarbiausias problemas.
„Kai visuomenė pradeda abejoti visais informacijos šaltiniais, silpnėja jos gebėjimas susitelkti ir veikti kartu sprendžiant bendrus sunkumus. Būtent todėl autoritariniai režimai ir priešiškos informacinės kampanijos dažnai nukreipiamos ne tik prieš valstybės institucijas, bet ir prieš nevyriausybinį sektorių“, – kalbėjo V. Ražinskytė.
Svarbus pilietinis įsitraukimas
Aktyvi pilietinė visuomenė yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių, todėl ji dažnai tampa taikiniu tiems, kas siekia susilpninti šią vienybę.
„Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbi komunikacijos su visuomene grandis. Nevyriausybinės organizacijos atlieka itin reikšmingą vaidmenį stiprindamos visuomenės atsparumą dezinformacijai. Jos dirba arčiau žmonių, dažnai mažesnėse bendruomenėse, todėl gali greičiau pastebėti kylančias įtampas, klaidingus naratyvus ar informacijos spragas“, – teigė NVO koalicijos atstovė.
V. Ražinskytės nuomone, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime mažina dezinformacijos poveikį, padeda žmonėms tapti informuotesniems, kritiškesniems ir atsakingesniems. Žmonės, kurie dalyvauja pilietinių organizacijų veikloje, savanoriauja ar domisi viešaisiais reikalais, dažniau susiduria su skirtingomis nuomonėmis ir informacijos šaltiniais. Tai ugdo gebėjimą vertinti informaciją, tikrinti jos patikimumą ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.
Pasak pašnekovės, NVO šiame procese suteikia ne tik žinių, bet ir praktinės demokratinio dalyvavimo patirties, kuri stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms.
Medijų raštingumas – būtina, bet ne vienintelė sąlyga
NVO siekia ugdyti medijų ir informacinį raštingumą, tačiau tuo veikla neapsiriboja. Organizacijos taip pat skatina žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, savanorystę ir viešųjų sprendimų priėmimą.
Nacionalinės NVO koalicijos atstovė pabrėžė, kad svarbiausia atsparumo dezinformacijai priemone išlieka medijų ir informacinis raštingumas. Lietuvoje veikia įvairios programos, skirtos tiek moksleiviams, tiek senjorams. Vis dėlto, vien techninių žinių nepakanka.
„Ne mažiau svarbus yra kritinis mąstymas ir gebėjimas atpažinti emocinį dezinformacijos poveikį. Ji dažnai veikia per baimę, pyktį ar kitus stiprius jausmus. Suprasdami šiuos mechanizmus, žmonės gali lengviau atskirti manipuliacijas nuo patikimos informacijos.
Taip pat būtinas ir pilietinis sąmoningumas – supratimas, kaip veikia valstybė, demokratinės institucijos, rinkimų sistema ir piliečių dalyvavimas viešajame gyvenime. Kuo geriau žmogus supranta demokratinius procesus, tuo sunkiau jį paveikti klaidinančia informacija“, – akcentavo V. Ražinskytė.
Pabrėždama, kad švietimo lygmeniu daug dėmesio skiriama jaunimo švietimui, jautriausia grupe dezinformacijai specialistė įvardijo 30–60 metų amžiaus žmones. Anot koalicijos direktorės, minėtai visuomenės daliai dažnai trūksta tiek medijų raštingumo žinių, tiek motyvacijos dalyvauti papildomuose mokymuose. Tam įtakos gali turėti asmens gyvenimo būdas ir išsilavinimas.
Pasitikėjimas didina atsparumą
V. Ražinskytė pažymėjo: svarbu tęsti darbą su jaunimu. Pastebima, kad dalis jaunosios kartos gyvena informaciniuose „burbuluose“, todėl būtina skatinti platesnį požiūrį į informaciją. Ypatingą dėmesį, pasak specialistės, vertėtų skirti regionuose gyvenančiam jaunimui bei tiems, kurie auga rusakalbėje socialinėje ir informacinėje aplinkoje.
Lietuvos mokyklose vykdomos medijų raštingumo programos, viešosiose bibliotekose organizuojami mokymai, padedantys pažinti internetą ir kritiškai vertinti informaciją, tačiau ilgalaikiam poveikiui būtinas nuolatinis ir sistemingas darbas.
„Vienas didžiausių šiandienos išmėginimų yra milžiniškas informacijos kiekis ir jos sklaidos greitis. Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos leidžia vis greičiau kurti bei platinti melagingą turinį, todėl visuomenei reikalingas dar didesnis budrumas ir kritinis vertinimas. Kita vertus, pastarųjų metų patirtis rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa sąmoningesnė. Prie to prisideda valstybės institucijų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų bendras darbas“, – kalbėjo specialistė.
Kova su dezinformacija negali apsiriboti vien faktų tikrinimu ar melagienų paneigimu. Nors informacinės kampanijos ir šviečiamasis turinys yra svarbūs, tik iš to tikėtis ilgalaikio rezultato nevertėtų.
„Tikrasis visuomenės atsparumas gimsta tada, kai žmonės pasitiki vieni kitais ir jaučia atsakomybę už savo valstybę. Todėl viena svarbiausių investicijų į Lietuvos saugumą ir demokratijos ateitį yra nuoseklus pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas. Būtent jie kuria tą pasitikėjimo tinklą, kuris padeda visuomenei išlikti atspariai dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms“, –
„Santarvei“ sakė V. Ražinskytė.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
