Perėjus prie žiemos laiko, temsta dar anksčiau, kaimiškų seniūnijų žmonės nepatenkinti dėl per trumpai apšviečiamų gatvių.
Seniūnai teigia, kad apšvietimas įjungiamas pagal poreikį ir finansines galimybes – jei pinigų būtų daugiau, tai ir gatvės būtų labiau apšviestos.
O štai Savivaldybės administracijos atstovai tvirtina, kad pinigų apšvietimui yra, tik nėra… jų prašančiųjų.
Kai kurie seniūnai su tuo nenori sutikti – sako, kad apie galimybę gauti daugiau lėšų gatvių apšvietimui nebuvo informacijos. Jie tikina: apie tai, kad seniūnijoms trūksta pinigų apšvietimui, Savivaldybės administracija žino nuo metų pradžios, kai pateikiamos paraiškos. Jos nėra patenkinamos visu 100 proc., todėl tenka taupyti.
Gatvėse – tamsa
Rudenėjant ir greičiau temstant, mieste ir kaimiškųjų seniūnijų gyvenvietėse iš ryto ir vakare įjungiamas gatvių apšvietimas.
Ne visada gyventojai yra patenkinti gatvių apšvietimu, tiek mieste, tiek kaimiškosiose seniūnijose. Apie tai jie diskutuoja su valdžia, nepasitenkinimą išsako socialiniuose tinkluose.
Šiuo klausimu domisi ir kai kurie politikai. Apie tai kalbama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Paskutinės didesnės diskusijos dėl gatvių apšvietimo kilo rugsėjo mėnesį, kuomet buvo svarstomi savivaldybės biudžeto pakeitimai.
Skirtas finansavimas
Pagal rugsėjį svarstytą sprendimo projektą apšvietimui, įrangos remontui ir kitiems darbams buvo numatytas 74 tūkst. eurų papildomas finansavimas.
Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje Paulius Auryla domėjosi, ar šios papildomos lėšos numatytos tik Mažeikių miestui, ar jų teks ir kaimiškosioms seniūnijoms, nes ten, pasak politiko, esanti prasta padėtis apšviečiant gatves.
Biudžeto pakeitimus pristačiusi Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė atsakė: tvirtinant biudžetą, nebuvo numatyta visa reikalinga suma, nes keitėsi elektros kaina, ji išaugo.
„Paraiškas finansavimui teikia visi asignavimų valdytojai, tarp jų – ir seniūnijos“, – priminė J. Balvočienė.
P. Auryla replikavo: „Kyla klausimas, ar jie skaičiuoti nemoka… O gal administracijai reiktų pasidomėti, nes kaimuose tamsu.“
Panaudojo tik pusę skirtų pinigų?
Tarybos posėdyje svarstant savivaldybės biudžeto pakeitimus, J. Balvočienė jau patikslino, kad 74 tūkst. eurų yra skirti elektros energijos išlaidoms apmokėti bei apšvietimo tinklams eksploatuoti.
„Šitos lėšos skirtos tik miestui, kadangi mieste yra naudojami šviesoforai, veikia fontanai, automobilių įkrovimo aikštelės. Tai yra specifinės išlaidos, kurioms naudojama elektros energija. O seniūnijoms jau tvirtinant biudžetą, pagal normatyvinius skaičiavimus, iš viso skirta 120 tūkst. eurų būtent toms reikmėms.
Prieš ateidama į posėdį pasižiūrėjau, kad tos sumos yra likę nepanaudota daugiau nei pusė. Todėl turbūt seniūnijos ir nesikreipė dėl papildomų lėšų skyrimo“, – sakė Finansų skyriaus vedėja.
Keičia į taupesnius šviestuvus
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Brazas „Santarvei“ sakė, kad šiais metais, siekiant sutaupyti lėšų, skirtų apšvietimui, Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, per 100 šviestuvų lempų buvo pakeista į taupesnes LED lempas, dar apie 90 jų buvo pakeista ir Laisvės gatvėje.
Specialisto teigimu, reikėjo pakeisti ne tik pačias lempas, teko investuoti ir daugiau pinigų, nes naujos lempos reikalavo specifinių gaubtų.
Praėjusiais metais, rugsėjo mėnesį, Mažeikiuose, Laižuvos ir Laisvės gatvių sankirtoje, taip pat buvo keičiamas apšvietimas – vietoje senųjų natrio lempų ir jų paleidimo įrangos sumontuota nauja, tai LED apšvietimo įrenginiai (retrofitai), sunaudojantys tris kartus mažiau elektros energijos.
S. Brazas informavo, kad seniūnijose šiais metais lempos nebuvo keičiamos, nebent seniūnai savo iniciatyva jas pirko ir pakeitė.
Pagal gautą finansavimą
„Santarvė“ susisiekė su kaimiškųjų seniūnijų vadovais – pasidomėjo gatvių apšvietimo problemomis. Klausėme, jei tų problemų yra, kodėl seniūnai nesikreipė dėl didesnio finansavimo. Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis atsakė, kad labai norėtųsi gatves kaimuose apšviesti ilgiau, bet viskas skaičiuojama pagal gautus asignavimus.
Pasak jo, finansavimas gaunamas metų pradžioje ir bandoma su tais numatytais pinigais verstis visus metus.
„Tikroji padėtis labiausiai pasimato metų pabaigoje. Tada ir sužinome, ar yra pinigų apšvietimui, koks jų likutis. Lapkričio mėnesį gavę duomenis, kiek reikia sumokėti už elektrą, numatome, kiek apšvietimo galima naudoti gruodžio mėnesį. Paprastai tą mėnesį elektros sąnaudos yra didesnės nei ankstesniais“, – paaiškino M. Badaukis.
Poreikis buvo žinomas
M. Badaukio teigimu, šių metų pradžioje skirstant finansavimą gatvių apšvietimui ir remontui, Mažeikių apylinkės seniūnijos pateikta paraiška nebuvo patenkinta visu šimtu procentų. Todėl buvo aišku, kad pinigų stygius pasijus.
Pasak seniūno, informacijos apie galimybę gauti papildomų pinigų gatvių apšvietimui nebuvo. O ir pati Savivaldybės administracija žinojo, kad seniūnijos paraiška nebuvo visiškai patenkinta.
„Savivaldybė žino mūsų poreikį, kad jis didesnis, nei buvo patenkintas. Buvo pateikta paraiška metų pradžioje. Todėl nesuprantamas finansininkų pasakymas, kad niekas nesikreipė. Esame Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tad, jei jos specialistai matė poreikį didinti finansavimą miesto apšvietimui, kodėl nepaklausė ir kaimiškųjų seniūnijų: ar jums to nereikia? Tuo labiau kad apie didesnį lėšų poreikį seniūnijose buvo žinoma“, – kalbėjo M. Badaukis.
Pasigedo bendradarbiavimo
Mažeikių apylinkės seniūnijos vadovas įtarė, kad šioje srityje pritrūko komunikacijos ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp seniūnijos ir Savivaldybės administracijos.
„Mes priminimą turėjome jiems rašyti, ar kaip? Mano suvokimu, atsakingi specialistai turėtų informuoti seniūnus, nes seniūnai negali žinoti apie likutį Savivaldybėje. Seniūnai nevaldo tokios informacijos. Mes tik savo asignavimus žinome. Finansų skyrius gali orientuotis, kiek kam davė, kiek kam ko pritrūko, ir metų pabaigoje, jei yra galimybių, patenkinti tą poreikį. Turėtų būti nuolatinis bendravimas, komunikavimas, tada įsisavintume lėšas ir žmonės būtų patenkinti“, – akcentavo M. Badaukis.
Jis neabejojo: jeigu seniūnai būtų žinoję apie galimybę pasididinti finansavimo krepšelį gatvių apšvietimui, būtų tai padarę, nes šios lėšos yra naudojamos ir šviestuvų remontui, lempų keitimui.
„Aš pasisakau už gyventojų saugumą, todėl gatvės turėtų būti apšviestos kokybiškiau ir ilgiau“, – kalbėjo M. Badaukis.
Privalo įsitekti į turimas lėšas
Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius „Santarvei“ taip pat sakė, kad tiek Viekšniuose, tiek kaimuose gatvės apšviečiamos pagal turimą finansavimą.
„Būtų didesnis finansavimas, būtų galima ir visą naktį gatves apšviesti“, – kalbėjo seniūnas.
Pinigai, skirti šiai sričiai, skaičiuojami pagal tam tikras formules ir kriterijus. Šiems metams seniūnijai buvo skirta 28 tūkst. eurų, tad privalu įsitekti, negalima peržengti ribos.
„Didžiausia problema yra ta, kad metų pradžioje mes dar nežinome, kada tiksliai bus įjungiamas ir išjungiamas apšvietimas per visus metus. Be to, yra lėšų taupymo programa, mes turime įsitekti toje sumoje, kokia numatyta, nedaryti kreditorinių įsiskolinimų. Jei iš karto būtų nustatytas tikslus laikas, kada apšvietimą reikės įjungti ir išjungti, būtų lengviau apskaičiuoti jam skirtas lėšas“, – kalbėjo K. Kryžius.
Apie galimybę gauti papildomų pinigų seniūnas sakė nieko nežinojęs. Taip pat negirdėjo apie nepanaudotas lėšas, jų likutį.
„Žinau tik apie mums paskirtas lėšas. Pagal jas ir gyvename“, – teigė K. Kryžius.
Šviečia pagal poreikį
Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė „Santarvei“ sakė, kad apšviesti gatves ilgiau visada yra galimybė, tik klausimas, ar yra poreikis.
„Pas mus, Šerkšnėnuose, parduotuvė dirba iki aštuntos valandos vakaro. Tad vėliau nelabai kas ir vaikšto. Tiesiog kapų tyla būna. Ne kartą teko kalbėtis su bendruomenių atstovais. Apšvietimą įjungiame suderinę ir atsižvelgę į tai, kada žmonės eina į darbą, kaip autobusas važiuoja iš ryto ir vakare. Pas mus nėra poreikio ilgiau laikyti įjungto apšvietimo, nei kad dabar šviečiame“, – kalbėjo A. Čekienė.
Seniūnės teigimu, tokia esanti daugumos nuomonė. Gal ir yra vienas kitas gyventojas, kuris norėtų, kad gyvenvietėse ilgiau būtų šviesu, bet laikomasi daugumos nuomonės.
„Jei kas ir grįžta vėliau, parvažiuoja automobiliu į kiemą. Gatvėmis nebevaikšto. Neverta taškyti pinigų, jeigu jų nereikia. Tuo labiau kad yra svarbesnių prioritetų, tokių kaip gatvių ir kelių tvarkymas, asfaltavimas“, – tvirtino A. Čekienė.
Šerkšnėnų seniūnė sakė, kad kituose kaimuose, kur parduotuvės dirba ilgiau, ir apšvietimas yra kitoks. Kol kas seniūnijai gautų lėšų pakanka.
Per šventes švies daugiau
Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė „Santarvei“ sakė: seniūnijoje apšvietimą reguliuoja laikrodis.
„Gal ir galima paankstinti ir pavėlinti apšvietimo laiką, bet daug kas priklauso nuo turimų finansų. Apšvietimas suderintas pagal gyventojų poreikį, kad jiems būtų patogu, kada jie eina į darbą ir grįžta namo, kaip važiuoja autobusai. Nusiskundimų iš gyventojų nesulaukėme“, – tvirtino A. Dipševičienė.
Seniūnė pastebėjo: jei būtų žinojusi apie galimybę gauti papildomų lėšų, būtų kreipusis. Tačiau kol kas jų užtenka tiek, kiek yra.
„Per artėjančias šventes apšviesime daugiau. Planuojama apšviesti ir centrą, ir šventinę eglę, ir erdvę prie maldos namų“, – vardijo A. Dipševičienė.
Turi pasirūpinti patys
Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kekytė sakė nesuprantanti, kas ir kokią žinutę ar informaciją turėjo seniūnams siųsti dėl finansavimo, skirto apšvietimui, likučio.
„Kiekviena seniūnija turi savo lėšų dalį. Visi kiti pinigai ir išlaidos yra derinamos. Ar turi būti dar vienas tarpininkas tarp vieno vadovo ir kito vadovo? Patys seniūnai turi rūpintis savo lėšomis ir savo darbų poreikiu. Jeigu šeimininkas mato, kad jo namuose, viename ar kitame kampe, kažko trūksta, jis pats kreipiasi ir domisi galimybėmis išspręsti savas problemas“, – kalbėjo J. Kekytė.
Savivaldybės administracijos vadovė akcentavo: seniūnai metų pradžioje pateikia savo planus, lėšų poreikį, tačiau dažnai visi poreikiai nėra patenkinami, tam ir yra reikalingi savivaldybės biudžeto patikslinimai. Gavus papildomų lėšų į biudžetą, jos yra perskirstomos ir atiduodama tai, ko seniūnijos nebuvo gavusios.
Dar vienas biudžeto tikslinimas numatytas lapkričio mėnesį, bus svarstomas ir gatvių apšvietimo klausimas bei galimas pinigų likučio panaudojimas.
„Jei yra poreikis, seniūnai dar gali kreiptis“, – tvirtino direktorė.
Pasak jos, viskas priklauso nuo tinkamo planavimo. Jei viskas teisingai suplanuota, tai ir lėšų stygiaus nėra. O jei kažkas buvo netiksliai suskaičiuota, yra galimybė pasitaisyti tikslinant biudžetą.
Įjungiamas apšvietimas
Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius pateikė informaciją, kad Mažeikių miesto gatvėse šviestuvai įjungiami 6 val. ir šviečia iki tol, kol išaušta. Vakare šviestuvai įsijungia, kai pradeda temti, ir dega iki 23 val.
Visą naktį apšviečiama Žemaitijos gatvės atkarpa nuo Ventos g. iki Sedos g.; Ventos g. atkarpa nuo Žemaitijos g. iki Gamyklos g.; Gamyklos g. atkarpa nuo Ventos g. iki „Boulingo“; Naftininkų g. atkarpa nuo „Boulingo“ iki Žemaitijos g.; Sodų g. skveras, pėsčiųjų takas nuo skvero iki Žemaitijos g.; Vyturių takas ir Gabijos takas.
Senamiestyje visą naktį apšviečiamos Laisvės g. iki Algirdo g.; viadukas Algirdo g.; Vasario 16-osios, P. Vileišio g.; Laižuvos g. atkarpa iki Birutės g.; iš dalies – Nepriklausomybės aikštė, dalis Respublikos g.; pėsčiųjų viadukas.
Šviečia kukliau
Kur kas kuklesnis apšvietimas kaimiškosiose seniūnijose.
Židikų seniūnijoje šviestuvai gatvėse įjungiami 6.30 val. ir savaime išsijungia, kai išaušta. Vakare šviesos įsijungia pradėjus temti ir dega iki 21 val.
Reivyčių ir Laižuvos seniūnijose rytą šviesos įsijungia tuo pačiu laiku, o vakare gatvės apšviečiamos iki 21.30 val.
Šerkšnėnų seniūnijoje šviesos dega nuo 6.45 val. ryto iki 8.10 val. (jei prašvinta anksčiau, šviestuvai išsijungia), vakare – nuo tamsos (šiuo metu – apie 18.15 val.) iki 20.15 val.
Viekšnių seniūnijoje gatvės apšviečiamos rytą nuo 6.15–6.20 val. iki 7.15–7.20 val., vakarinis apšvietimas įjungiamas 17.30 val., išjungiamas 22.30 val. (Viekšnių pakraščiuose), centre – 23.30 val., kaimuose – 21.30 val.
Tirkšlių seniūnijoje gatvės apšviečiamos: Tirkšlių miestelyje – rytą nuo 6.30 iki 7.30 val., vakare nuo 16.50 iki 23 val., Užlieknės ir Balėnų gyvenvietėse – rytą nuo 6.45 iki 7.30 val., vakare nuo 16.50 iki 21.30 val., kitose seniūnijos gyvenvietėse – rytą nuo 6.45 iki 7.30 val., vakare nuo 16.50 iki 21val.
Sedos seniūnijoje, Sedos mieste, apšvietimas įjungiamas 6 val., veikia iki išauš. Vakare – nuo sutemų iki 21.30 val. Gyvenvietėse – nuo 6.30 val. iki aušros, vakare – nuo sutemų iki 21 val.
Mažeikių apylinkės seniūnijoje gatvės apšviečiamos rytą 6.30–8.30 val., vakare 17–21 val.
Reklama: LED lempos