Į redakciją kreipėsi Mažeikiuose, devynaukščiame gyvenamajame name, butą turinti šiaulietė. Moteris papasakojo jai nutikusią istoriją apie tai, kaip, atvykusi į jai priklausantį nekilnojamojo turto objektą, vamzdžių spintoje surado išgriautą sieną. Šioje konfliktinėje situacijoje moteris iš savo kaimyno pasigedo elementaraus žmogiškumo.
Apie tai, kad prieš pradedant remontuoti būstą pokalbis su kaimynais padeda išvengti nesutarimų bei nesusipratimų, kalbėjo ir Mažeikių miesto bei rajono daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančių bendrovių, ir policijos vadovai.
Nugriovė nepasitarę
Mondana Kipšaitė Mažeikiuose, Pavasario gatvės 23 name, turi paveldėtą butą. Kadangi gyvena kitame mieste, į Mažeikius moteris įprastai atvyksta kartą per mėnesį atlikti savo kaip savininkės pareigų – sumokėti už komunalines paslaugas, pasižiūrėti, ar bute viskas gerai.
Rugpjūčio 7 dieną šiaulietė į Mažeikius atvyko su reikalu – susitikti su nekilnojamojo turto agente dėl buto pardavimo. Bet prieš tai apsilankė savajame bute.
Įėjusi į vidų šiaulietė pastebėjo baltus batų padų atspaudus ant grindų, vedančius iš vadinamosios bendrųjų vamzdynų spintos vieno iš kambarių link.
Atidariusi tos spintos duris ji išvydo ne tik tai, ką tikėjosi pamatyti, – vandentiekio, šilumos tiekimo vamzdžius, bet ir dešinėje esančią kiaurą sieną, skiriančią jos ir kaimyninį butą. Kaip ant delno matėsi šio kaimyninio buto sienos ir tai, kad čia vykdomi remonto darbai.
Laukė kaimynų skambučio
Pasak pašnekovės, pamačius, kad jos ir kaimynų butą skiria tik medinės vamzdyno spintos durelės, ir supratus, kad po nuosavybę be jos žinios vaikščiojo pašalinis asmuo, kad, jeigu tik norėjo, galėjo naudotis vandeniu, elektra, jai nutirpo ir rankos, ir kojos.
„Ant penkiasdešimtojo buto durų, padedama vienos kaimynės, tą pačią dieną priklijavau lapelį savininkui – nurodžiau savo telefono numerį ir paprašiau su manimi susisiekti dėl nugriautos sienos. Ketinu savąjį butą parduoti. Ką turėčiau pasakyti potencialiems pirkėjams apie tą sieną – kaip ir kada ji bus suremontuota?“ – retoriškai klausė „Santarvės“ redakcijoje apsilankiusi moteris. Ji pasakojo, kad nežino, kam priklauso kaimyninis butas, – fiziniam asmeniui ar kokiai nekilnojamojo turto agentūrai.
Iki rugpjūčio 11 dienos, kol kreipėsi į redakciją, M. Kipšaitė nei skambučio telefonu, nei paaiškinimų nesulaukė. Tačiau, pasak jos, remonto darbai, susiję su vamzdžiais, pas kaimynus tęsėsi – atsirado skaitikliai, kurių anksčiau ten nebuvo, nauja vamzdžio jungtis.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.
Viskas pasakyta jei moteris apie 50 -60 metu dar yra ….AITE .Jei garbaus amziaus sulaukusi moteris ,nera dar AITIENE. Tai ko gero psichiatre,arba pedagoge is vyresniu
O jūsų pavardė turbūt Šiknius? Kaip galima pagal pavardę spręsti apie žmogų? Ir ar tai suteikia teisę griauti jtos moters buto sienas jos net neinformavus apie tai?
Butu ukis yra jusu eurus surinkt ir galvot kaip is jusu ju islupt kuo daugiau kas menesi,onw jusu kazkokias dar problemas sprest,ir taip jie darbais spsiverte kiekviwna diena galvoja skauciuoja.
Girdėta situacija. Kai kaimynas darė remontą, net lubų blokas prasiskyrė, sienoj skylę išgręžė. Kai pranešiau tuomet vadinamam butų ūkiui, atėjo patikrinti… pas jį, bet ne pas mane.
Oi ,kaip pazystama situacija, lygiai taip buvo ir mums ,tik buto seimininkai buvo sukslbesni, o remonta dares vaikinukas elgesi kaip dievas.viena valanda pasirodydavo ir kelios savaites jo nera .Tai tesesi koks pusmetis