Plaukimo treneris neapsiriboja vien plaukimu

Daugiau kaip du dešimtmečius jaunuosius mažeikiškius mokinąs plaukti treneris Jurijus Stekolnikovas vasaros pradžioje tapo devintųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių … smiginio čempionu.

Ir tai dar ne visos sporto šakos, kuriomis domėjosi bei kultivavo treneris – jis yra tapęs pirmuoju rajono lauko teniso čempionu, buvo susidomėjęs ir šachmatais.

„Tuo džiugiau tai, kad šiuo metu Rūtos Meilutytės dėka Lietuvoje plaukimas išgyvena pakilimą – neatsimenu tokio pasaulio čempionato, kurį beveik ištisai transliuotų šalies televizija, anksčiau mūsų plaukikų pasirodymus galėjai stebėti tik olimpiadose… Tačiau šiuolaikinės technologijos verčia žavėtis ir vaizdais iš baseino – rodo plaukikų veiksmus iš viršaus, po vandeniu, galima stebėti, ar pavyks aplenkti pasaulio rekordo grafiką, rezultatai parodomi akimirksniu ir panašiai“, – džiaugėsi plaukimo treneris.

Kalbėdamas apie Rūtą, pedagogas pažymėjo: dėl lietuvaitės pasiekimų dviračio išradinėti nereikia – tai talentas ir pasiaukojamas darbas. Visi matė, kad jos diena prasideda penktą valandą ryto pirmąja treniruote baseine…

„Prieš dvidešimt metų plaukikams pirmoje vietoje buvo krūvis: kuo daugiau kilometrų nuplauksi, tuo geresnis rezultatas bus. Pavyzdžiui, žinomas rusų plaukikas Vladimiras Salnikovas nuplaukdavo per dieną 17–18 kilometrų, tiek retas žmogus per dieną nueina. Krūviai milžiniški – po tris treniruotes per dieną. Dabar gi daugiau remiamasi moksliniais metodais: savo laiku  teko bendrauti su JAV savo laboratoriją turinčiu Genadijumi Sokolovu, tai jis joje pagal kraujo mėginius apskaičiuoja, kada plaukikui geriausias laikas duoti didelį krūvį, kada – mažesnį, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai“, – sakė J. Stekolnikovas.

Plaukimo treniruotes Mažeikių baseine galima lankyti tik nuo antros klasės, trenerių kabinete net yra 1,1 metro žymuo – tik ją viršijęs vaikas gali lankyti baseiną.

„Ši žymė primena kuriozišką, dar baseino statybos laikus menančią istoriją. Jau buvo iškilusios sienos, stogas, išbetonuotas baseino vidus, kai su tuometiniu sporto vadovu Petru Dargvainiu nuėjome apžiūrėti statybininkų darbo.

Kai įlipau į baseiną ir iškėliau rankas, beliko tik paklausti: „Kur mes čia mokysime vaikus plaukti?“ – pasakojo mažeikiškis.

Statybininkai baseiną buvo padarę vienodą – tiek viename, tiek kitame gale gylis buvo daugiau nei du metrai.

Pasirodo, statybininkai pasiklydo tarp skaičių, ėmė galvoti, kaip klaidą ištaisyti. Padarė betoninį padą, tačiau pagal charakteristikas viename gale pavyko sumažinti gylį tik iki 1,1 metro, o ne iki šešiasdešimt centimetrų.

„Todėl ir negalime žemesnio ūgio vaikų priimti lankyti plaukimo, kad ir kaip norėtume“, – paaiškino treneris.

„Vasarą pliaže, net nepažindamas vaiko, galiu pasakyti, kuris lankė baseiną tik metus, o kuris gerokai ilgiau – pirmajam ir kvėpavimas ne toks, ir galva ne taip pakelta, tuo tarpu antruoju atveju jau matosi pasitikėjimas savo jėgomis, taisyklingas plaukimas“, – pasakojo Jurijus.

Plaukimo privalumus treneris išvardijo negalvodamas – ištvermė, laikysena bei sveikata – nesvarumo vandenyje metu atsipalaiduoja raumenys ir stuburas.

„Apie šią sporto šaką liko malonūs prisiminimai – iš tuomečio rajono sporto vadovo Juozo Rozgos gavau apdovanojimą kaip pirmasis rajono lauko teniso čempionas, vykome į įvairias varžybas. Nors tuo metu sąlygų nebuvo, glaudėmės tai vienos, tai kitos vidurinės mokyklos sporto salėje. Ir dabar išliko atminimas, kai Kalnėnų mokyklos sporto salėje, žaidybinio azarto metu į krepšinio lentą buvo sulaužyta brangiai kainuojanti teniso raketė“, – sakė J. Stekolnikovas.

Šiuo metu plaukimo trenerį patraukė smiginis – tai paprastas, kiekvienam prieinamas žaidimas, kuris nereikalauja ypatingų išlaidų – strėlyčių ir taikinio ilgai užtenka.

„Čia nereikia fizinio pasiruošimo, labiau būtinas psichologinis. Kas matė smiginio taikinį,  pastebėjo, jog iš vienos pusės prie 20 taškų yra 5 ir 1 taškas, o ten, kur 19 taškų, – 3 ir 7 taškai. Tad milimetras į vieną, milimetras į kitą pusę čia gali lemti rezultatą“, – teigė sportininkas.

„Po savaitės įtemptų treniruočių prieš žaidynes buvau geros sportinės formos, viskas ėjo kaip sviestu patepta. Buvo labai stiprių žaidėjų, atsilikau keliuose mačuose net dviem šimtais taškų, tačiau pavijau ir laimėjau. Gal tuo šis sportas ir patinka, kad skirtingai nuo krepšinio, kur jei paskutinėmis sekundėmis atsilieki dvidešimčia taškų, nebėra jokių galimybių laimėti, tuo tarpu smiginyje kovojant iki galo galima vienu metimu panaikinti šį skirtumą“, – sakė sportininkas.

Nors kai kurių kitų dalyvių atsiliepimai apie žaidynes buvo skeptiški, mažeikiškiui jos paliko didelį įspūdį – smiginio, bočios ir šaškių varžybos visą dieną vyko Klaipėdos lengvosios atletikos manieže, visus klausimus maloniai sprendė savanoriai, vietoje buvo maitinimas, vyravo gera atmosfera.

„Pasijaučiau tikrose žaidynėse, o ne eiliniame turnyre. Apie laimėjimą jose primins ne tik medalis, diplomas, bet ir emocijos – lipimas ant pakylos, vėliavos pakėlimas, himnas“, – įspūdžiais dalijosi Jurijus.

Pasak sportininko, kiekvienas mažeikiškis gali atrasti kuo užsiimti – reikia tik noro ir pavyks rasti nišą, kur galima save realizuoti arba bent jau smagiai praleisti laisvalaikį.

„Man šiuo metu malonus smiginis, nes jaučiu jo perspektyvą – visi žaidžia vienoje grupėje, čia nėra veteranų, prie metimo linijos visi vienodi – nuo vaiko iki pensininko“, – sakė plaukimo treneris.