Plyni kirtimai kaitina aistras

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Dėl plynai kertamų miškų verda gyventojų aistros. Tokio kirtimo metu išimčių nedaroma jokiam medžiui – nuo pjūklo neapsaugoti ir šimtamečiai ąžuolai.
Miškininkystės specialistų teigimu, toks kirtimas naudingas, nes ateityje jis tik praturtina biologinę įvairovę.
Gamtininkų požiūris į plynus kirtimus kur kas kritiškesnis.

Gyventojai ieško pagalbos

Ne vienam pasipiktinimą kelia plyni kirtimai  – po jų ne tik miškų gyventojai akimirksniu atsiduria plyname lauke: rietuvėmis suguldytas miškas nedžiugina ir žmonių akių. Tokiai situacijai  neabejingi gyventojai bando užkirsti kelią, anot jų, gamtos žalojimui, tačiau dažniausiai jų bandymai yra nesėkmingi – kaip sakoma, prieš teisės aktus „nepapūsi“. Tuo įsitikino ir laižuviškiai, bandę nuo pjūklų apsaugoti netoli Laižuvos pakelėje plynai kertamą mišką.
„Skambinome kontroliuojančioms tarnyboms, tačiau nieko nepešėme. Darbai miške vyksta kosminiu greičiu. Kyla pakelėje guldomos medienos krūvos. Iš kamienų matyti, kad ten sveiki medžiai.Ir skaudžiausia, kad rėžiama viskas iš eilės – ir šimtamečiai ąžuolai“, – kalbėjo žmonės, prašę „Santarvės“ išsiaiškinti, ar viskas daroma teisėtai.

Ką išsiaiškino „Santarvė“, skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.