Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šeštadienį paaiškėjo bendrojo priėmimo į aukštąsias Lietuvos mokyklas pirmojo etapo kvietimo rezultatai.
Iš daugiau nei 35 tūkstančių stojusiųjų į mokamas ar nemokamas vietas buvo pakviesti studijuoti per 30 tūkstančių žmonių.
Kalbinti mažeikiškiai džiaugėsi, kad daugumai pavyko įstoti ten, kur norėjo.
Stojančiųjų mažėja
Šių metų bendrajame priėmime į 44 Lietuvos aukštąsias mokyklas stojančiųjų buvo beveik trimis tūkstančiais mažiau – sistemoje užsiregistravo 40 tūkstančių asmenų, tačiau 5 tūkstančiai jų dėl įvairių priežasčių konkurse dalyvauti negalėjo.
Pirmojo etapo metu studijuoti valstybės finansuojamose vietose buvo pakviesta šiek tiek mažiau nei 15 tūkstančių asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas – beveik 18 tūkstančių stojančiųjų.
Šiemetiniai abiturientai ar vėliau nusprendę studijuoti asmenys universitetuose dažniausiai rinkosi ekonomikos, teisės, medicinos ir informacinių technologijų mokslus, o kolegijose – miškininkystės, automobilių techninio eksploatavimo, slaugos, tarptautinio verslo ir buhalterijos studijas.
Tikslūs įstojusiųjų skaičiai bus žinomi po trečiojo stojimų turo – rugpjūčio pabaigoje.
Įstoti pavyko
Penkis šimtukus iš įvairių egzaminų pelniusi Gabijos gimnazijos abiturientė Martyna Štakonaitė „Santarvei“ teigė, kad įstojo, kur norėjusi. Esą, kad galėtų būti kitaip, net nekilę abejonių.
„Galbūt ne visiems pavyko įstoti, kur norėjo, tačiau daugumai pasisekė“, – teigė būsima studentė, be kita ko pridūrusi, kad pirmadienį kaip tik važiavo į Kauną pasirašyti sutarties išsvajotoms veterinarijos studijoms. Mažeikiškė džiaugėsi, kad jos draugams sėkmingai pavyko įstoti į choreografijos, automatikos ir kitas studijas.
Tos pačios gimnazijos abiturientas Dominykas Raila, pelnęs du šimtukus ir taip pat studijuosiantis veterinariją, buvo šiek tiek nusivylęs, kad nepavyko įstoti į norimą finansuojamą valstybės vietą.
„Draugų nuotaikos įvairios, kai kurie tiksliai nesuprato stojimo sąlygų, buvo įvairių nesusipratimų, tačiau daugelis yra patenkinti“, – pasakojo abiturientas, teigęs, kad nemaža dalis abiturientų klysta neskaitydami nurodymų, o klausydamiesi kitų pasakojimų.
Stoja į užsienio mokyklas
Gabijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Liuda Braslauskienė „Santarvei“ akcentavo: dar kol kas sudėtinga pasakyti, kokia išties situacija. Vis dėlto pabendravus su mokiniais paaiškėjo, kad daugumai neblogai baigusiųjų mokyklą pavyko įstoti, kur planuota, tačiau yra ir tokių, kuriems teks laukti antrojo stojimų etapo.
Pavaduotoja teigė, kad šiemet tarp abiturientų buvo nemažai stojančiųjų ir į užsienio aukštąsias mokyklas.
„Turimais duomenimis, yra apie penkiolika gabijiečių, įstojusiųjų į užsienio aukštąsias mokyklas, tačiau dar neaiškūs galutiniai skaičiai“, – akcentavo pavaduotoja.
L. Braslauskienės duomenimis, šiemet mokyklą baigė apie 20 abiturientų, kurie mokėsi fizikos mokslus ir daugiausia rinkosi šios krypties studijas, 46 mokiniai mokėsi chemiją ir biologiją, todėl rinkosi šiemet itin populiarius medicinos krypties mokslus.
Važiuoja mokytis į Vilnių
Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė sakė, dar neturinti tikslių duomenų apie abiturientų stojimo rezultatus. Tačiau bendrą vaizdą jau galima susidaryti.
„Yra labai daug laimingų, įstojusiu pagal pirmus numerius, tačiau yra ir laukiančiųjų antrojo turo“, – teigė direktorė, be kita ko pridūrusi, kad gimnazijos abiturientams jau pavyko įstoti studijuoti žurnalistiką, mediciną, psichologiją.
Gimnazijos direktorė pastebėjo, kad šiemet kaip niekada tarp abiturientų populiarios medicinos krypties studijos, panašų populiarumą išlaikė ir kiti socialiniai mokslai. Kaip jau įprasta, mažai susidomėjimo sulaukė inžinerinės specialybės – šią kryptį pasirinkusiųjų buvo nedaug.
„Gimnazija neatsilieka nuo respublikos vidurkio“, – sakė direktorė, pridūrusi, jog gimnazistai pirmenybę teikia Vilniaus aukštosioms mokykloms.
Pernai nemažai baigusiųjų rinkosi Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetus, o studijos užsienyje ypatingo populiarumo nesusilaukė.
A. Žukauskienė pastebėjo ir naują tendenciją – net gerai mokslus baigę abiturientai vis dažniau linkę vienus metus paatostogauti ar dirbti – stoja jie kiek vėliau.
Populiarūs socialiniai mokslai
Pašnekovės iš abiejų gimnazijų pripažino, kad vis dar labai populiarios socialinių mokslų krypties studijos, apie kurias viešojoje erdvėje atsiliepiama kaip apie neperspektyvias.
„Mokyklą jie baigia būdami aštuoniolikos ar devyniolikos metų, turi tvirtus įsitikinimus, todėl perkalbėti nesirinkti socialinių mokslų yra sunku“, – pasakojo Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė A. Žukauskienė. Esą gimnazistų sprendimą kartais pakoreguoja egzaminų rezultatai, tačiau daug įtakos turi aplinka, tėvai, pačių nusistatymas.
„Konsultacijų metu sunku įtikinti jauną žmogų, kad jis pakeistų savo nuomonę, svajonę“, – panašiai apie situaciją atsiliepė ir Gabijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja L. Braslauskienė.
Baigus socialinius mokslus sunkiau surasti darbą – tai įrodė ir jos pačios dukros patirtis, tačiau pavaduotoja tikisi, kad gimnazistams, pasirinkusiems šį kelią, vis tik pasiseks.
Klaipėda – populiari tarp mažeikiškių
Pirmadienio rytą susisiekus su Klaipėdos universiteto atstovė spaudai Edita Valinčiene, paaiškėjo, kad sutarčių pasirašyti atvykstančių abiturientų antplūdžio laukiama pirmadienio popietę bei antradienį.
Kaip ir kasmet Klaipėdos universitete studijuoti ryžtasi nemažai abiturientų iš Telšių apskrities, tarp jų – ir mažeikiškių. Pernai Telšių apskrities gyventojus gerokai aplenkė tik klaipėdiečiai – jų įstojo 566, o iš Telšių apskrities – 150 abiturientų.
Studijuoti Klaipėdos universitete pateikta beveik 10 tūkstančių pageidavimų. Pasak E. Valinčienės, stojantieji į Klaipėdos universitetą dažniausiai rinkosi viešojo administravimo, psichologijos, rekreacijos ir turizmo, kineziterapijos, ekonomikos, slaugos, žurnalistikos studijas. Beje, šiemet stojantieji dėmesį atkreipė į biomedicinos mokslų studijas.
Renkasi technologinius mokslus
Šiaulių kolegijos Priėmimo komisijos pirmininko pavaduotoja Rasa Bražienė „Santarvei“ teigė, kad Šiaulių kolegija tarp mažeikiškių nėra populiari – šiemet prašymus pateikė tik 9 asmenys iš Mažeikių.
Specialistės nuomone, tarp šio regiono jaunuolių populiaresnė Klaipėdos kolegija, o Šiaulių kolegiją labiau renkasi šiauliškiai.
„Socialiniai mokslai tebėra populiariausi, bet, lyginant su praėjusiais metais, jų populiarumas truputį krito, daugiau prašymų pateikė norintieji studijuoti technologinius mokslus“, – pastebėjo kolegijos atstovė.
Pirmadienio popietę į kolegiją pasirašyti sutarčių buvo atvykę apie 80 būsimų studentų, tačiau, priėmimo komisijos darbuotojos teigimu, sunku nuspėti abiturientų psichologiją – galbūt daugiau jų būsią antradienį, nes sutartims pasirašyti šiemet skirtos 5 dienos.
