Poetė, dainų autorė ir atlikėja Vilhelmina Imbrienė pastebi: karantinas, nors ir labai sudėtingas metas, jai atnešė ir pozityvių dalykų. Per šį laikotarpį kūrėja išleido dvi savo poezijos knygas: „Jausmų stygomis“ bei „Apmąstymai ir pasikalbėjimai“. Pastaroji – ką tik iš leidyklos, tai – vienuolikta autorės knyga. Mažeikiškė yra išleidusi ir ne vieną autorinių dainų albumą.
Vilhelminos teigimu, kūryba padeda išgyventi sunkius laikotarpius, įveikti stresą, nerimą.
– Dainos ir poezija jus lydi visą gyvenimą, ar galėtumėte įvardinti, ką jums reiškia kūryba? Kaip manote, kas paskatino, įkvėpė kurti?
– Man miela gyventi savo prigimties fone dainų ar žodžių plotmėje. Žodžiai juk ne pėdos – neklaidina žmogaus, o priešingai – jį išvaduoja nuo streso, nemalonių prisiminimų ir kitų dvasinių dalykų ar nuobodulio.
Tokia jau esu nuo gimimo, tokie ir mano genai. Tėvai buvo kaimo šviesuoliai; dainavo, giedojo, verpė, audė, mezgė… Nesiskundžiu dėl savo likimo ir nenoriu jo paleisti. Lai gyvename abu, lai eiliuojame, dainuojame, rašome…
Ačiū Dievui, nesu viena. Man girgžda antenos, gieda paukščiai, ošia medžiai, supa kūrybingi žmonės ir šeimos nariai.
– Galbūt vienas iš įkvėpimo šaltinių – gamta?
– Esu kaimo vaikas iš Židikų, tad ir santykis su gamta užima tam tikrą vietą širdyje. Kartais, atrodo, ji iki šiol skiria man išskirtinį lapą, kurį pildau visą gyvenimą, ieškodama šviesos savitoje spalvų gamoje.
– Nors šiuo metu pasaulinė situacija dėl pandemijos sudėtinga, kiek žinau, jūsų kūrybinė veikla nesustojo? Kokiuose kūrybiniuose susibūrimuose apskritai dalyvaujate?
– Esu išleidusi 10 autorinių dainų albumų. Buvau pradėjusi įrašinėti vienuoliktąjį albumą, palankesniu metu žadu pabaigti… Ką tik išėjo vienuolikta mano poezijos knyga „Apmąstymai ir pasikalbėjimai“. Dešimta knyga „Jausmų stygomis“ taip pat išleista neseniai.
Dainuoju beveik visoje Lietuvoje. Ir ne tik aš. Mano kūrybos dainos, atliekamos kitų kolektyvų, skamba Šiauliuose, Jonavoje, Klaipėdoje… Dainų tekstai ir melodijos gimsta širdyje, gamtoje, gyvenime, aplinkoje…
Įprastu metu dalyvauju Šiaulių asociacijos „Menų šaltinis“ kūrybinėje veikloje, Mažeikių TAU (Trečiojo amžiaus universitete) ir menų studijoje „Erdvė“. Daugiausia laiko praleidžiu kūrybingai dirbančiame literatų klube „Žiemgalija“ prie Akmenės rajono viešosios bibliotekos.
– Kokių įvertinimų esate pelniusi?
– Už kūrybinę veiklą buvau pastebėta. 2013 metais man buvo suteikta poetės, literatės, režisierės Stasės Niūniavaitės literatūrinė premija. Buvau priimta į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungą, eilės buvo spausdintos Mažeikių rajono laikraščiuose „Santarvė“, „Būdas žemaičių“, Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“, kūrybiniuose literatų almanachuose.
Į ateitį žiūriu šviesiai – nenoriu sutikti, kad diena baigiasi, ji lieka žodžių nutylėjime, dainų akorduose, kūrybinguose sapnuo-se, susitikimuose…
Švenčių proga linkiu laikraščio skaitytojams svajonių išsipildymo, o aplinkui jautrių, dėmesingų žmonių.
O aš ir toliau kalbinsiu savo širdį.
