Eltos nuotrauka
Praėjusiais metais politinių partijų narių skaičius padidėjo 1,6 tūkst. (1,5 proc.) ir metų pabaigoje siekė 105,7 tūkst., arba 4,3 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų.
Daugėjo narių ir lėšų
Statistikos departamento duomenimis, profesinėse sąjungose vidutiniškai buvo 110,8 tūkst. narių, arba dešimtadalis samdomųjų darbuotojų. Palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 2,8 proc. Verslininkų ir darbdavių asociacijų narių skaičius padidėjo 0,2 tūkst. (1,7 proc.). 2011 m. šios asociacijos vienijo 12,2 tūkst. juridinių asmenų (įmonių), tai sudarė 14,6 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
2011 m. politinių partijų lėšos (įskaitant gautas politinei kampanijai) padidėjo 11,4 proc. ir siekė 19,5 mln. litų. Pusę, arba 9,8 mln. litų, politinių partijų lėšų sudarė fizinių ir juridinių asmenų paaukoti pinigai. Palyginti su 2010 m., šių lėšų dalis padidėjo 78,2 proc. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) lėšų, arba 5,5 mln. litų, kaip ir 2010 m., buvo gauta iš valstybės biudžeto.
Profesinių sąjungų lėšos 2011 m. padidėjo 8 proc. – iki 19 mln. litų. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – narių mokesčiai – sudarė 51,4 proc. jų lėšų (2010 m. – 57,3 proc.).
Finansavimo šaltiniai
Verslininkų ir darbdavių asociacijų lėšos 2011 m. buvo 114,7 mln. litų, arba 6,9 proc. daugiau nei 2010 m. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis jų finansavimo šaltinis buvo juridinių asmenų nario mokesčiai.
Draugijų, sąjungų, klubų, bendrijų, visuomeninių organizacijų ir panašių asociacijų lėšos padidėjo vidutiniškai 12 proc. ir siekė 241,3 mln. litų. Daugiau nei penktadalis (21,5 proc.) šių lėšų gauta iš nacionalinio biudžeto (įskaitant lėšas, gautas vykdant valstybės institucijų organizuojamus projektus), trečdalį jų sudarė labdara ir aukos.
Daugiausia išleista prekėms ir paslaugoms
Palyginti su 2010 m., politinių partijų išlaidos padidėjo 28,4 proc., profesinių sąjungų – 9,4, kitų asociacijų – 25,1 proc., o verslininkų ir darbdavių asociacijų – šiek tiek (0,1 proc.) sumažėjo. Išvardytos narystės organizacijos didžiąją lėšų dalį skyrė prekėms ir paslaugoms pirkti.
Darbo užmokestis sudarė apie ketvirtadalį profesinių sąjungų bei verslininkų ir darbdavių asociacijų išlaidų, 9,5 proc. – politinių partijų, ir 18,1 proc. – kitų asociacijų.
