Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos teritorijoje gruntinis vanduo „maitinamas“ nevienodai. Kai kuriuose šalies regionuose jo atsargos mažėja.
Išgaruoja ir nuteka
Daugiausiai papildomos rytų ir pietryčių požeminio vandens atsargos – jos neretai viršija 200 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui per metus. Kuršių Nerijoje šis skaičius siekia 300 tūkst. kub. m.
Vidurio ir šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos mažėja – vyrauja garavimas bei paviršinis vandens nuotekis. Čia kasmet netenkama vidutiniškai 50 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui, Nemuno deltoje – net 100 tūkst. kub. m.
Vandens išteklių pakanka visiems
Geologijos tarnybos atlikto šalies gruntinio vandens pasipildymo tyrimo duomenimis, Lietuvos plote gruntinio vandens atsargos kasmet pasipildo maždaug 5788 mln. kubinių metrų (arba 5,788 kub. km) atsargomis. Vadinasi, gruntinio vandens vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka 91067 kubiniai metrai papildomų atsargų per metus. Tai sudaro beveik 13 proc. vidutinio metinio kritulių kiekio.
Pasak Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, vanduo yra judri terpė, tad vandens išteklių užtenka visiems.
Nemuno deltoje vandens garavimą su kaupu kompensuoja pavasario, o kartais ir žiemos potvyniai.
