Šalyje nuo liepos 16 d. prasidėjo siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris tęsis iki spalio vidurio.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena kelis su vėžių gaudymu susijusius dalykus.
Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji. Invazinės rūšys geriau prisitaikiusios ir greitai keičia natūralias ekosistemas, tačiau jos išstumia vietines rūšis ir platina vėžių marą – dažnai vietiniams vėžiams mirtiną ligą.
Gaudant vietines vėžių rūšis, svarbu vadovautis Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, kurios nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką ir reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.
Vieno vėžiavimo metu žvejui leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą galima sugauti iki 50 ne trumpesnių nei 10 cm ilgio siauražnyplių vėžių.
Prasidedant vėžiavimo sezonui, departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta į saugomų rūšių sąrašą, todėl juos gaudyti draudžiama.
Žvejai raginami gaudyti invazines vėžių rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius.
Aplinkosaugininkų teigimu, šiems vėžiams gaudyti bučiukų ir samtelių skaičius – neribojamas. Be to, juos taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais. Invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus, o jų kiekis ir dydis neribojamas.
Departamentas primena, kad visų rūšių vėžių žvejybai būtinas galiojantis mėgėjų žvejybos leidimas.
Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą gresia 30–90 eurų bauda, o už plačiažnyplių – nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų. Taip pat už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.
Pagal AAD informaciją parengė Neringa ŠVELNIENĖ
